Titulinis Titulinis Rašyti laišką Rašykite Struktūra Struktūra
Skambinti:
(8 46) 314 857
 
Šiandien: 2017m. Lapkričio 20d.
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
 
     
     
Bendraamžių švietimas
Vaikams ir jaunimui
Naudingos nuorodos
Naudingos mintys
Pirmosios pagalbos teikimo taisyklės
Jaunimo sveikata
   Vystymasis paauglystėje
   Jausmai
   Lyčių vaidmenys
   Sprendimų priėmimas
   Santykiai
   Lytiškumas
   LPIP
   ŽIV / AIDS
   PMVP
Savanoriška veikla
Tavo teisės
Prezentacijos
 
Foto Konkursas
2 procentų parama
Video
Mokykloms
Tėvams
Naujienos
Verslumas
Vaikinams
Žaidimai
Merginoms
 

Dienos klausimas

 
Kurį metų laikotarpį renkiesi ?
 
Žiemą
Pavasarį
Rudenį
Vasarą
 
 

Kalendorius

 

2007.07.30 Prasideda stovykla smiltyn?je.

2007.07.10 Registracija stovyklai.

 
 

Jausmai

 

Šis seminaras skirtas aptarti paauglystėje patiriamus jausmus.
Šių pratybų pratimais siekiama padėti jaunimui suprasti, kad jausmai gali
nulemti sveikatą žalojantį elgesį.

 

        Teigiamas savęs vertinimas teigiamai veikia jauno asmens sugebėjimą priimti sveikatą tausojančius sprendimus, todėl šių pratybų metu bus atliekami pratimai, kurių metu bus mokomasi teigiamai save vertinti.

 

       Normalu, kad paauglystėje žmogus jaučiasi nelaimingas, liūdnas, prislėgtas. šių pratybų tikslas – nustatyti, kokie yra savižudybės ženklai, patarti, kaip padėti prislėgtam, nelaimingam draugui ar draugei.

 

PAGRINDINIAI DALYKAI

 

Jausmų išreiškimas

 

        Mūsų visuomenėje protinė veikla ir pasiekimai dažnai yra svarbesni už jausmų ir emocijų reiškimą. Tačiau reikia paminėti, kad paauglystė yra būtent toks gyvenimo periodas, kai jausmai ir emocijos yra itin reikšmingi. Jausmai gali būti labai stiprūs ir intensyvūs, o nuotaikos gali keistis labai greitai: džiaugsmas greitai gali virsti liūdesiu, meilė – neapykanta. Nors jauni asmenys jausmus išgyvena labai stipriai, jie ne visada gali suvokti, kaip šie jausmai veikia jų elgesį. Paauglystėje gali būti sunku parodyti savo jausmus ir išgyvenimus. Tam įtakos turi ir lyčių stereotipai ir su lytimi susiję vaidmenys visuomenėje. Pavyzdžiui, vaikinai mokomi neparodyti, kad jaučiasi nelaimingi.

 

      Dažniausiai apie kito asmens jausmus mes sužinome iš jo žodžių. Tačiau dėl vienų ar kitų priežasčių  žmogus gali slėpti, kaip iš tiesų jaučiasi ir nekalbėti apie tikrą savijautą. Tyrimai rodo, kad apie 65 % informacijos mes sužinome iš neverbalinio (nežodinio) elgesio ir tik 35 % informacijos yra pasakoma žodžiu. Informacija, kuri perteikiama ne žodžiais, vadinama kūno kalba. Pavyzdžiui, kai asmuo yra supykęs, tačiau neišreiškia to žodžiu, mes vis tiek pastebime jo jausmus – iš veido išraiškos, kūno pozos, balso tono ir pan.

 

Savigarba

 

       Jausmai, kuriuos patiria jaunuoliai ir jaunuolės paauglystės laikotarpiu, labai glaudžiai susiję su savęs vertinimu. Savigarba – tai savęs vertinimas, savos vertės pajautimas. Savęs vertinimas yra labai svarbus. Kai žmogus tiki savimi, tikimybė, kad padarytos klaidos jį sužlugdys, yra kur kas mažesnė. Be to, savigarba padeda pamatyti ir suprasti savo klaidas, mokytis iš jų ir eiti pirmyn. Savigarba svarbi ir bendraujant su kitais žmonėmis – jauni žmonės, kurie gerai save vertina, nežemins ir neskaudins kitų.

 

    Jaunuolių savęs vertinimas dažnai labai susijęs su jų išvaizda, t.y. tai, kaip jie vertina savo išvaizdą ir kaip dėl to jaučiasi. Jiems labai rūpi, kaip juos mato kiti žmonės. Nemažai žmonių iš tiesų sprendžia apie kitus pagal jų išvaizdą: dėvimus drabužius, kūno formas ir pan. Jei jaunuolis ar jaunuolė atrodo kitaip nei kiti, gali pablogėti savo išvaizdos vertinimas bei susilpnėti savęs vertinimas apskritai. Labai svarbu atminti, jog neigiamas savęs (ir savo išvaizdos) vertinimas gali nulemti rizikingą, sveikatą žalojantį elgesį. Pavyzdžiui, jei esate nepatenkintas savimi, daug lengviau galite įsitraukti į narkotinių medžiagų vartojimą (taip pat žiūrėkite 10 seminarą „Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija“).

 

       Puikus savęs vertinimas teigiamai veikia jauno asmens sugebėjimą priimti sveikatą tausojančius sprendimus.

 

   Kas formuoja savęs vertinimą?

 

          Savigarba glaudžiai susijusi su asmens nuomone apie savo išvaizdą. Nuomonę apie kūno išvaizdą lemia daug veiksnių: tai, kaip mes patys save matome, tai, kaip mes galvojame, kad mus mato kiti, kaip mes jaučiamės turėdami tokį kūną ir būdami tokios išvaizdos. Mes keičiame nuomonę apie savo išvaizdą, nes mūsų išorė nuolat keičiasi8. Kaip jau minėta pirmose pratybose, prasidėjus lytiniam  brendimui paaugliai dažnai jaučiasi sutrikę.

 

Visuomenės informavimo priemonės (televizija, kinas, reklama) daro didelę įtaką paauglių nuomonei apie savo išvaizdą ir taip gali veikti jų savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Pavyzdžiui, merginoms matant visuomenės informavimo priemonių pateikiamus nepaprastai liesus moterų kūnus, gali būti  sunku teigiamai vertinti savo išvaizdą, jei ji neatitinka tokio sukurto „standarto“ (taip pat žiūrėkite 11 seminarą „Sveika mityba“). Vaikinai taip pat gali būti nepatenkinti savo išvaizda, jei jų kūnai nėra tvirti ir raumeningi, kaip jie norėtų. Dėl to labai svarbu suvokti, kad savęs vertinimas neturi būti sąlygojamas kūno formų, dydžių, svorio. Savęs vertinimą taip pat labai veikia santykiai su tėvais ar kitais suaugusiaisiais. Kai kurie tėvai daugiau dėmesio skiria savo vaikų kritikai nei pagyrimams ar paskatinimams. Kartais tokia kritika gali susilpninti jaunuolio ar jaunuolės sugebėjimą teigiamai save vertinti: nuolat girdėdamas tėvų kritiką jaunas žmogus gali „išmokti” blogai pats apie save galvoti. Merginų ar vaikinų, patyrusių prievartą ar smurtą, savęs vertinimas taip pat gali būti pablogėjęs (žr. 12 seminarą „Smurto prevencija“). Jauni žmonės neretai girdi klasės draugų ar bendraamžių užgauliojimus, skaudinančias replikas,  patyčias. Tai labai veikia asmens savęs vertinimą. Savimi nepasitikintys ir savęs nevertinantys žmonės daug dažniau pasirodo praeityje buvę patyčių aukos (žr. 12 seminarą „Smurto prevencija“).

 

           Liūdesys ir depresija

 

      Įprasta, kad paauglystėje jaunuoliai ir jaunuolės jaučiasi liūdni, nelaimingi. Jie gali jaustis nelaimingi dėl savo išvaizdos, dėl to, kad su jais nenori draugauti bendraamžiai, jų nesupranta tėvai ir pan. Kartais jauni asmenys netikėtai, rodos, be jokios priežasties visiškai praranda nuotaiką, pradeda verkti. Suteikus reikiamą paramą ir išlavinus tinkamus įgūdžius, reikalingus tokiai situacijai įveikti, dauguma jaunuolių gali sugebėti sėkmingai susidoroti su liūdesiu. Būsena, kai liūdesys, bejėgiškumas, neviltis, beprasmybės jausmas kamuoja dvi savaites ar ilgiau, yra vadinama depresija. Tai liga, kurią gali nustatyti psichinės sveikatos specialistas ir kurią būtina gydyti. Rimta užsitęsusi, negydoma depresija gali baigtis savižudybe (žr. žemiau). Depresijai būdinga:

 

  • energijos trūkumas,
  • nuovargio jausmas;
  • motyvacijos mokytis trūkumas, nesugebėjimas susikaupti;
  • nėra noro užsiimti mėgstama veikla;
  • valgymo ir miego įpročių pasikeitimas;
  • atsiskyrimas nuo draugų, šeimos narių;
  • išvaizdos pasikeitimas (pavyzdžiui, paprastai tvarkingas buvęs asmuo atrodo labai netvarkingai, nesirūpina savimi);
  • piktnaudžiavimas psichoaktyviomis medžiagomis (alkoholiu ar narkotikais).               

 

Depresiją sukelia ne viena priežastis. Ją nulemia daugybė veiksnių, įskaitant genetines (jei kiti šeimos nariai yra linkę į depresiją) ar medicinines aplinkybes. Paauglystėje depresiją dažniausiai sąlygoja dalykų, kurie yra asmeniui svarbiausi, praradimas (realus ar įsivaizduojamas), pavyzdžiui, tėvo, mamos, draugo, draugės, artimos aplinkos ar pan. Praradimą paauglys gali patirti ir tada, kai jo/jos gyvenime įvyksta labai daug pokyčių ir jis/ji nebegali įveikti dėl tokių pasikeitimų susidariusio streso. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas. Alkoholis ir kai kurie narkotikai slopinančiai veikia smegenis. Tokių medžiagų vartojimas gali sukelti stiprią depresiją, ypač tiems paaugliams, kurie turi polinkį į depresiją dėl genetinių aplinkybių, susirgimų šeimoje ar kitų stresą sukeliančių veiksnių. Kita dažna paauglių depresijos priežastis yra susijusi su meilės jausmais, lytiškumu (seksualumu), lytiniais santykiais. Paauglys ar paauglė gali jaustis prislėgtai, kai žlunga draugystė su mergina ar vaikinu arba patiriamas smurtas. Homoseksualios ar biseksualios orientacijos jaunuoliams ir jaunuolėms gali būti sunku priimti savo lytinę orientaciją ir dėl to jie taip pat gali jaustis depresyvūs (žr. 6 seminarą „Lytiškumas“).

       Savižudybė

 

       Kiekvieną dieną pasaulyje nusižudo 288 jauni žmonės. Lietuvoje savižudybių rodiklis tarp jaunų žmonių (kurių amžius nuo 10 iki 24 metų) kelią didelį rūpestį.

 

       2004 metais Vilniaus jaunimo linija sulaukė 569 skambučių iš jaunuolių, kurie galvojo apie savižudybę. 72% visų tokių skambučių buvo asmenų, kurių amžius nuo 11 iki 25 metų. Jie kalbėjo apie gyvenimo prasmės praradimą, mirtiną ligą, praradimus, lytinę prievartą, valgymo sutrikimus ir kitas problemas.  Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje savižudybių rodiklis yra didžiausias (2002 metų rodiklis 100 000 gyventojų).

 

Lietuva 44.6

Latvija 34.3

Estija 33.2

Vengrija 31.7

Suomija 27.2

Šveicarija 21.4

Prancūzija 20.8

Didžioji Britanija 7.5

 

 

        Didžiausias bandančiųjų nusižudyti rodiklis yra tarp paauglių, kurių amžius – 15 – 16 metų, t.y. vidurinioji paauglystės stadija. Vėlesniame paauglystės amžiuje, t.y. tarp 17 – 18 metų jaunuolių, bandymų žudytis žymiai sumažėja. Tikėtina, kad tai susiję su lytiniu brendimu. Vėlesnio amžiaus jaunuoliai išmoksta toleruoti liūdną ir slegiančią nuotaiką, išmoksta kreiptis pagalbos, kurios jiems reikia ir kurios jie nusipelnė, išsiugdo įgūdžius, būtinus nusivylimui ir kitiems sunkumams įveikti.

 

„Paaugliams būdinga vienaip ar kitaip galvoti apie mirtį. Paauglių protas subręsta tiek, kad jie pradeda mąstyti giliai ir kelti tokius sudėtingus klausimus, kaip egzistencija, gyvenimo prasmė ir pan. Priešingai nei vaikai, jaunuoliai ir jaunuolės suvokia, kad mirtis yra nekintama, amžina. Jie pradeda gilintis į dvasinius dalykus, kelia fi losofi nį klausimą – kas vyksta su žmogumi po mirties. (…) Tačiau galvojimas apie savižudybę nėra normalu.

 

          Savižudybė – tai rimta

 

       Noras numirti, beviltiškumo jausmas sprendžiant konkrečias problemas yra ženklai, rodantys, kad asmuo yra savižudybės rizikos grupėje ir tokiam asmeniui reikalinga pagalba. Jei asmuo ne tik galvoja apie savižudybę, bet dar ir kuria planus, kaip ją įvykdyti, problema yra iš tiesų rimta. Bandantis nusižudyti jaunuolis nebūtinai iš tikrųjų nori numirti, dažniausiai taip siekiama atkreipti kieno nors dėmesį ar ką nors už ką nors nubausti. Deja, jauni bandantys nusižudyti asmenys dažniausiai tai daro ne vieną kartą.

 

        Kada kyla pavojus, kad jaunas žmogus bandys nusižudyti?

 

    -   Veiksniai, nulemiantys depresiją, gali būti ir minčių apie savižudybę priežastis. Tai gali būti išsiskyrimas su mylimuoju, artimo žmogaus mirtis, smurto ar prievartos patyrimas, nepasitenkinimas savo išvaizda, alkoholio ar narkotikų vartojimas, neplanuotas nėštumas ir pan.

 

    -  Jaunuolis ar jaunuolė gali nusivilti savimi atsiradus sunkumų mokykloje, gali jausti, kad nuvilia

kitus, nepateisina kažkieno lūkesčių. Tai irgi gali tapti bandymo nusižudyti priežastimi.

 

   -    Jauni žmonės, kurių šeimoje yra kas nors nusižudęs, yra labiau linkę galvoti apie savižudybę ir bandyti taip spręsti problemas.

 

      Dėl visų šių priežasčių jaunuoliai, galvojantys apie savižudybę, gali tiesiog nematyti kitų galimybių rasti išeitį, spręsti iškilusias problemas, palengvinti emocinį skausmą ar kitaip pranešti apie susikaupusį beviltišką liūdesį.

 

     Pavojaus ženklai, rodantys, kad asmuo gali bandyti nusižudyti

 

Dažniausiai, kai asmuo galvoja apie savižudybę ar planuoja nusižudyti, jis parodo tam tikrus įspėjamuosius ženklus apie tokias savo mintis. � tai keletas jų:

 

  • kalba, kad jaučiasi beviltiškai ar jaučia kaltę, nemato prasmės;
  • kalba apie mirtį;
  • kalba apie „išėjimą”, „pasitraukimą”;
  • kalba apie savižudybę;
  • be saiko vartoja alkoholį, narkotikus, ypatingai greitai ir pavojingai vairuoja;
  • dovanoja ar atiduoda mėgiamus daiktus (pavyzdžiui, papuošalus);
  • ilgai buvę prislėgti ir nelaimingi staiga atrodo puikiai, pakiliai nusiteikę (tai gali reikšti, kad asmuo sumanė nusižudyti ir pajunta palengvėjimą, nes pagaliau rado „išeitį”).

       Atkreipus dėmesį į tokias užuominas, galima užkirsti kelią tragedijai ir išgelbėti gyvybę. Dažniausiai jaunuoliai, galvojantys apie savižudybę, norėtų apie tai su kuo nors pasikalbėti. Tačiau žmonės dažnai nenori klausti draugų apie bandymą nusižudyti, bijodami, kad toks domėjimasis gali tik sustiprinti tokias mintis ir paskatinti nusižudyti. Tai ne tiesa. Kalbėjimasis apie tai gali padėti žmogui pasijusti nevienišam, pajusti rūpestį ir supratimą, t.y. sukelti jausmus, kurie yra priešingi galvojimui apie savižudybę. Tai galimybė asmeniui pagalvoti apie kitus problemos sprendimo būdus.

 

Kur klausti patarimo ir kreiptis pagalbos?

 

         Jaunimo psichologinės pagalbos centras (www.jppc.lt), ir Jaunimo linija (nemokamas telefono numeris  8 800 2888) teikia jaunimui pagalbą įvairiais klausimais, taip pat ir tais atvejais, kai asmenys galvoja apie savižudybę.

            Be to, yra ir kitų tarnybų, kurios jauniems žmonėms pagalbą teikia telefonu. Informacijos apie jas rasite 1 priede.

 

ATVEJO APRAŠYMAS

 

       Pastaruoju metu Erika elgiasi neįprastai. Jos draugai taip pat tai pastebėjo. Luka nustebo, kai praėjusį šeštadienį Erika nesutiko eiti apsipirkti į miestą (ji visuomet mėgo parduotuves). Erika nenurodė jokios priežasties, ji tiesiog nenorėjo ir beveik visą šeštadienį praleido miegodama.

 

        Pasikeitė ne vien Erikos įprastinė kasdieninė veikla. Ji visuomet buvo gera mokinė, tačiau per paskutinius porą mėnesių jos pažymiai žymiai pablogėjo, jai labai sunku susikaupti. Ji blogai parašė keletą kontrolinių darbų ir dar nepateikė darbo, kurį reikėjo parašyti ir atiduoti praeitą savaitę.

 

        Parėjusi namo po pamokų, jį nesijaučia išalkusi. Ji šiek tiek užkanda per vakarienę kartu su šeimos nariais, tačiau nejaučia apetito ir niekas Erikai nebe atrodo taip skanu, kaip anksčiau. Po vakarienės Erika eina į savo kambarį, paruošia namų darbus ir eina miegoti. Ji net neturi nuotaikos pasikalbėti su draugais telefonu.

 

       Kai jos mama paklausia, kas atsitiko, Erikai tiesiog norisi verkti, bet ji nežino, kodėl. viskas atrodo blogai, nors nieko bloga neatsitiko. Ji visą laiką jaučiasi nuliūdusi ir prislėgta.

 

DALOMOJI MEDŽIAGA DALYVIAMS

 

KAI NELAIMINGAM DRAUGUI REIKIA PAGALBOS …

 

5 PRATIMAS

 

Tikriausiai esate girdėję sakant, kad žmogus, kalbantis apie savižudybę, iš tiesų nesiruošia to daryti.

Tai mitas: iš tiesų tikėtina, kad žmonės, kurie kalba apie savižudybę, gali bandyti nusižudyti! Jei tavo draugas ar draugė kalba apie savižudybę, nelauk, kol tai praeis ir jis/ji pasijus geriau.

 

Kiti ženklai, rodantys, kad žmogus gali galvoti apie savižudybę yra:

 

  • save žalojantis elgesys, pavyzdžiui, narkotikų vartojimas;
  • kalbėjimas apie mirtį;
  • atsiribojimas nuo šeimos ir draugų;
  • išvaizdos pasikeitimas, valgymo ar miego sutrikimai;
  • nesidomėjimas mėgstama veikla;
  • brangių daiktų dovanojimas, atidavimas kitiems;
  • kalbėjimas, kad jaučiasi bejėgis, niekam tikęs.

Ką tu gali padaryti?

 

      Tu gali išklausyti savo draugo (-ės) ir nuraminti jį/ją. Gali būti, kad jis/ji tavęs paprašys niekam daugiau nepasakoti, jog planuoja nusižudyti. Tau gali atrodyti, kad pats/pati gali savo jėgomis padėti draugui ar draugei, tačiau kuo greičiau apie tai turi pranešti patikimam suaugusiajam, net jei tau atrodys, kad išduodi savo draugą. Tai gali būti giminaitis, mokyklos psichologas, socialinis pedagogas, kunigas, mokytojas ar bet koks kitas suaugęs, kuriuo pasitikima. Taip pat gali paskambinti į savižudybės krizių liniją ar pagalbos tarnybą.

 

       Neatidėliok – nuo to gali priklausyti tavo draugo gyvybė. Asmuo, kuris rimtai galvoja apie savižudybę, nesupranta, kad savižudybė nėra išeitis iš sudėtingos situacijos.

 

       Kartais net įsikišus suaugusiajam, jaunuolis vis tiek gali bandyti žudytis ar net nusižudyti. Kai taip nutinka, kyla daug ir įvairiausių emocijų bei jausmų. Tu gali pasijusti kaltas, kad tau nepasisekė padėti draugui. Gali apimti pyktis dėl to, kad asmuo pasielgė taip savanaudiškai. Labai svarbu suprasti, kad tu neturi savęs kaltinti už kieno nors mirtį: nuolatinis savęs graužimas padarys tave dar nelaimingesnį ir nesugrąžins prarasto draugo ar draugės. Svarbu suprasti, kad tai, kaip tu jautiesi, yra normalu. Nėra teisingų ar klaidingų emocijų.

 

       Normalu jausti širdgėlą, sielvartą, kai draugas nusižudo, tačiau, jei tai pradeda trukdyti kasdieniam tavo gyvenimui, tu nebegali galvoti apie nieką kitą ir pats/pati jautiesi labai prislėgtas, reikėtų su kuo nors apie tokius jausmus pasikalbėti (su patikimu suaugusiuoju ar profesionaliu konsultantu).

 

     Aplinkiniai dažnai bijo su bandžiusiu žudytis asmeniu kalbėti apie tai arba kalba labai nedrąsiai.

Reikia atminti, kad būtent šiuo momentu tokiam asmeniui reikia jausti, kad jis nėra vienas, kad jis rūpi aplinkiniams žmonėms

 

Jei reikia patarimo, kreipkitės čia:

 

Jaunimo psichologinės pagalbos centras, Rasų g. 20, Vilnius

Tel.:(8-5) 231 34 37, www.jppc.lt

 

Telefoninės pagalbos tarnybos, pagalba telefonu, www.klausau.lt

Telefono numeris Darbo laikas

Vaikų telefono linija 8 800 11111 I-VII 11.00 – 21.00

Jaunimo linija 8 800 28888 I-V

VI-VII 16.00 – 07.00 Visą parą

Moksleivių linija 8 800 23300 I-VII 15.00 – 21.00

Rusakalbių linija 8 800 77277 I-V 13.00 – 18.00

Vilties linija, profesionali psichologinė pagalba telefonu

8 800 60700 I-VII 10.00 – 06.00

Pagalbos moterims linija

8 800 66366 I-V 16.00 – 21.00

GrįžtiĮ viršų

Vartotojo zona

Prisijungimo vardas:
Slaptazodis:
 
 
Pamiršai slaptažodį?
 

Reklama

 
www.perkuvaikui.lt/idomu/
sveikatostinklas.lt
isic.lt
jam studija
 
 
 
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
sprendimas: webmod, www.webmod.lt, TVS: webmodAdmin