Titulinis Titulinis Rašyti laišką Rašykite Struktūra Struktūra
Skambinti:
(8 46) 314 857
 
Šiandien: 2024m. Kovo 19d.
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
 
     
     
Bendraamžių švietimas
Vaikams ir jaunimui
Naudingos nuorodos
Naudingos mintys
Pirmosios pagalbos teikimo taisyklės
Jaunimo sveikata
   Vystymasis paauglystėje
   Jausmai
   Lyčių vaidmenys
   Sprendimų priėmimas
   Santykiai
   Lytiškumas
   LPIP
   ŽIV / AIDS
   PMVP
Savanoriška veikla
Tavo teisės
Prezentacijos
 
Foto Konkursas
2 procentų parama
Video
Mokykloms
Tėvams
Naujienos
Verslumas
Vaikinams
Žaidimai
Merginoms
 

Dienos klausimas

 
Kurį metų laikotarpį renkiesi ?
 
Žiemą
Pavasarį
Rudenį
Vasarą
 
 

Kalendorius

 

2007.07.30 Prasideda stovykla smiltyn?je.

2007.07.10 Registracija stovyklai.

 
 

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencija

 

PSICHOAKTYVIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO

PREVENCIJA

Šio seminaro metu dalyviai sužinos teisingos informacijos apie tabaką, alkoholį bei kitas psichoaktyvias medžiagas ir jų poveikį sveikatai. Pratybų metu bus aptariami būdai, padedantys ugdyti sprendimų priėmimo įgūdžius bei sugebėjimą išlikti atkakliems ir atsisakyti vartoti psichoaktyvias medžiagas.

PAGRINDINIAI DALYKAI

Kas yra psichoaktyvios medžiagos?

Psichoaktyvi medžiaga – tai bet kokia medžiaga, kurią vartoja žmonės, kad pakeistų savo elgesį, mąstymą ar emocinę būseną. Alkoholis ir tabakas – taip pat psichoaktyvios medžiagos.

Anksčiau daugelis vartojamų narkotikų buvo išgaunami iš augalų, pavyzdžiui, kokainas, heroinas ir kanapės (arba marihuana). XX amžiuje žmonės išmoko pasigaminti narkotikus cheminiu būdu, taip vadinamus sintetinius narkotikus, pavyzdžiui, ekstazi, LSD, amfetaminas. Psichoaktyvių medžiagų vartojimas labai neigiamai veikia sveikatą, jų poveikis gali būti labai įvairus, pradedant nuo virškinimo ar kvėpavimo takų problemų, baigiant smegenų pažeidimais ar tokiomis mirtinomis ligomis, kaip hepatitai bei AIDS. Reguliarus narkotikų vartojimas – netgi ir trumpą laiką – gali sukelti fiziologinę priklausomybę, o tai reiškia, kad asmeniui nustojus vartoti narkotiką, patiriami fiziniai abstinencijos sindromo simptomai.

Psichoaktyvios medžiagos pagal poveikį organizmui gali būti skirstomos į tris kategorijas.

Psichiką stimuliuojančios medžiagos (stimuliantai) yra tokios medžiagos, kurios stimuliuojančiai veikia centrinę nervų sistemą (kokainas, krekas, ekstazi, amfetaminai, nikotinas, kofeinas).

Psichiką slopinančios medžiagos (depresantai) slopina centrinę nervų sistemą, daro ją mažiau veiklią (alkoholis, heroinas, inhaliantai, raminamieji vaistai, anestetikai).

Haliucinogeninės medžiagos pakeičia suvokimą, mąstymą bei jausmus taip, kad vartotojas pradeda girdėti ir matyti įvairius dalykus (LSD, haliucinogeniniai grybai, dideli marihuanos kiekiai). Haliucinogeninių medžiagų sukelti pokyčiai gali būti identiški psichikos sutrikimų požymiams. Daugelio psichoaktyvių medžiagų poveikis yra mišrus.

Nikotinas, esantis cigaretėse, gali veikti ir slopinančiai, ir stimuliuojančiai. Pirmiausiai nikotinas sustiprina širdies plakimą, dėl to žmogus pasijunta žvalesnis. Vėliau žmogus pajunta nuovargį, apima slogi nuotaika. Narkotinės medžiagos pasišalinimas iš organizmo verčia žmogų griebtis kitos cigaretės. Anot specialistų, tabake esantis nikotinas sukelia tokią pat stiprią priklausomybę, kaip ir kokainas ar heroinas.

Ekstazi, tablečių pavidalo narkotiko, dažniausiai naudojamo triukšminguose vakarėliuose, naktiniuose klubuose, poveikis yra ir stimuliuojantis, haliucinogeninis.

Kokios psichoaktyvių medžiagų vartojimo pasekmės?

Narkotinių medžiagų vartojimas sukelia įvairių neigiamų fiziologinių sveikatos pasekmių. Žinoma, poveikis priklauso nuo vartojamo narkotiko kiekio, vartojimo būdo ir dažnumo. Vieni narkotikai sukelia labai stiprią priklausomybę (pvz., heroinas), kiti – mažesnę. Tačiau netgi tie narkotikai, kuriuos žmonės mano galintys vartoti tik kartais, tam tikromis progomis, taip vadinami pobūvių ar vakarėlių narkotikai (amfetaminas ar ekstazi), sukelia troškimą vėl ir vėl susigrąžinti tam tikrą būseną. Reguliarus narkotikų vartojimas – netgi ir trumpą laiką – gali sukelti fiziologinę priklausomybę, o tai reiškia, kad asmuo, liovęsis vartoti narkotikus, patirs fizinius abstinencijos sindromo simptomus.

Narkotikai pažeidžia smegenis, paveikia jų funkcijas, reakciją į supantį pasaulį. Dėl šios priežasties medžiagos ir vadinamos psichoaktyviomis medžiagomis – medžiagomis, kurios veikia smegenis ir   psichiką. LPI bei ŽIV dažniausiai plinta nesaugių lytinių santykių metu, apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų.

Alkoholio vartojimas yra bene dažniausia jaunų žmonių mirčių nuo psichoaktyvių medžiagų vartojimo priežastis. Kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė tikimybė, kad vėlesniame amžiuje išsivystys priklausomybė nuo alkoholio (alkoholizmas). Rūkyti dažniausiai pradedama paauglystėje (nedaugelis pradeda rūkyti vėlesniame nei 18 metų amžiuje).

Žmonės narkotikus vartoja amžių amžius. Kas blogo gali atsitikti pavartojant retkarčiais?

Anksčiau narkotikai nebuvo tokie stiprūs kaip dabar. Netgi taip vadinami lengvieji narkotikai (marihuana) dabar yra daug kartų stipriau veikiantys nei anksčiau. Metams bėgant šie narkotikai buvo biologiškai arba chemiškai modifikuojami, kad būtų gaunama kuo didesnė aktyviosios (svaiginamosios) medžiagos koncentracija. Negalima lyginti senų laikų narkotikų su šių laikų narkotikais. Prieš 200 metų niekas nė nesapnavo apie tokį narkotikų poveikį, koks pasiektas šiais laikais.

Kaip įstatymai sprendžia psichoaktyvių medžiagų vartojimo klausimus?

Visos svaiginamosios medžiagos yra skirstomos į dvi grupes – legalios ir nelegalios. Lietuvoje dažniausiai vartojamos legalios medžiagos yra alkoholis ir tabakas, kurių galima įsigyti parduotuvėse bei baruose. Tačiau šias medžiagas draudžiama pardavinėti asmenims, jaunesniems nei 18 metų, o šiam draudimui nusižengęs asmuo yra baudžiamas. Hašišas, marihuana, heroinas ir kitos medžiagos, vadinamos populiariu terminu „narkotikai“, yra nelegalios. Tiek tokių medžiagų vartotojai, tiek jų platintojai yra baudžiami pagal Baudžiamojo kodekso normas. Vaistų vartojimas svaiginimosi tikslais taip pat yra nelegalus.

Kodėl jaunimas vartoja narkotikus?

Kiekvieno asmens gyvenime yra daugybė veiksnių, kurie gali nulemti narkotikų vartojimą. Šie veiksniai vadinami rizikos veiksniais. Yra ir kitų veiksnių, kurie užkerta kelią tokiam pasirinkimui, jie vadinami

apsauginiais veiksniais. Jei jaunuolio ar jaunuolės gyvenime rizikos veiksniai „nugali“ apsauginius veiksnius, galima tikėtis, kad jis/ji pradės piktnaudžiauti psichoaktyviomis medžiagomis. Apsauginiai veiksniai: geri santykiai su tėvais, kitais suaugusiaisiais ir draugais; teigiama atmosfera mokykloje; pasitikėjimas savo jėgomis ir sugebėjimas įveikti sudėtingas situacijas, priimti sprendimus,  geri bendravimo įgūdžiai (arba taip vadinami gyvenimo įgūdžiai).

Rizikos veiksniai: konfl iktai šeimoje, žemas savęs vertinimas, neišlavinti asmeniniai sprendimų priėmimo, problemų sprendimų, saviraiškos įgūdžiai, draugai, rodantys blogą pavyzdį, įsitraukimas į rizikingą elgesį ir pan.

Kaip užkirsti kelią psichoaktyvių medžiagų vartojimui?

Žinios apie neigiamas svaigiųjų medžiagų vartojimo pasekmes yra naudingos, tačiau vien tik jų nepakanka. Jauni žmonės turi jausti stiprią motyvaciją nevartoti narkotikų. Kad atsispirtų bendraamžių spaudimui, jie turi mokėti derėtis, priimti sprendimus, spręsti problemas ir pan.

Svarbu žinoti, kad:

  -  suteikiant jaunimui detalią informaciją apie psichoaktyvių medžiagų pasigaminimo bei vartojimo būdus, galima paskatinti jų smalsumą ir norą išbandyti;

    -   pavojinga išreikšti nuomonę, esą narkotikų vartojimas yra neatsiejama paauglystės dalis (tokius teiginius, kaip „visi jaunuoliai tai išbando”);

  -    buvusio narkomano dalyvavimas bendraamžių švietimo pratybose (priklausomai nuo to, koks jo pranešimo turinys) gali sudaryti įspūdį jauniems žmonėms, kad priklausomybė nuo narkotikų yra lengvai išgydoma;

      -    netinka išsakyti neigiamą požiūrį į narkotikų vartotojus. Tokių pratybų tikslas yra išugdyti neigiamą požiūrį į narkotinių medžiagų vartojimą. Priklausomybe sergantys asmenys neturi būti atstumiami, jiems reikia pagalbos;

    -  piktnaudžiavimo psichoaktyviomis medžiagomis (narkomanijos, alkoholizmo, rūkymo) prevencija yra ilgas procesas. Vienkartinės paskaitos ar kita trumpalaikė veikla nėra efektyvios

priemonės.

 

7 PRIEDAS

PSYCHOAKTYVIOS MEDŽIAGOS IR JŲ

POVEIKIS

Šiame priede pateikta informacija jums padės atsakyti į bendraamžių klausimus apie narkotikus.

ALKOHOLIS

Alkoholis susidaro, kai fermentuojasi grūdai, vaisiai ar daržovės. Alkoholis gali būti įvairaus pavidalo ir naudojamas kaip valomoji priemonė, antiseptikas ar raminamasis preparatas. Geriamas alkoholis patenka į kraują, veikia centrinę nervų sistemą (galvos ir stuburo smegenis), kuri kontroliuoja visas organizmo funkcijas.

Koks yra alkoholio vartojimo poveikis?

Alkoholis yra depresantas, o tai reiškia, kad jis slopina centrinės nervų sistemos funkcijas. Alkoholis užblokuoja kai kuriuos į smegenis perduodamus signalus, o tai pakeičia asmens suvokimą, emocijas, judėjimą, matymą ir klausą.

Labai mažas kiekis alkoholio gali padėti žmogui atsipalaiduoti, nusiraminti. Didesnis alkoholio kiekis sukelia didesnius pokyčius smegenyse, kurie sukelia apsvaigimą bei gali sukelti apsinuodijimą (intoksikaciją). Žmonės, piktnaudžiaujantys alkoholiu, gali svirduliuoti, prarasti koordinaciją ir neaiškiai kalbėti. Dažniausiai jie būna sumišę ir be orientacijos. Girtumas kai kuriuos žmones padaro itin draugiškus ir komunikabilius, kitus – agresyvius ir piktus. Ženkliai sulėtėja reakcija, todėl išgėrus draudžiama vairuoti.

Per trumpą laiką suvartotas didelis kiekis alkoholio gali sukelti apsinuodijimą. Dažniausiai pirmas apsinuodijimo požymis yra pykinimas ir vėmimas, kadangi organizmas stengiasi atsikratyti alkoholio.

Gali pasireikšti didelis mieguistumas, žmogus gali prarasti sąmonę, jam gali tapti sunku kvėpuoti, pavojingai sumažėti cukraus kiekis kraujyje, iškyla priepolių ir net mirties pavojus.

Geriant alkoholį, kyla nesaugaus elgesio grėsmė, pavyzdžiui, nesaugūs lytiniai santykiai (kurių rezultatas gali būti neplanuotas nėštumas ar LPI), nesaugus automobilio vairavimas, savęs sužalojimas (taip pat ir mirtinas savęs sužalojimas) . Vašingtono Universitete atlikti tyrimai parodė, kad žmonės, kurie nuo 13 metų amžiaus reguliariai išgerdavo vieną po kitos penkias ar daugiau taurių alkoholinių gėrimų, būdami 24 metų amžiaus

buvo labiau linkę į viršsvorį ir aukštą kraujospūdį, nei alkoholio nevartoję jų bendraamžiai. Asmenys, paauglystėje dažnai ir daug vartojantys alkoholį, rizikuoja pažeisti kepenis, širdį, smegenis.

TABAKAS IR NIKOTINAS

Nikotinas nėra priskiriamas narkotinėms medžiagoms, tačiau jis taip pat veikia žmogaus protą ir gali sukelti sunkią priklausomybę. Nikotinas, aktyvioji tabake esanti medžiaga, yra bespalvis specifinio aitraus kvapo skystis, lengvai tirpstantis vandenyje ir riebaluose, ore paruduoja. Tabakas dažniausiai rūkomas cigaretėmis, cigarais, pypkėmis, kartais naudojamas uostomasis tabakas.

Koks yra tabako rūkymo poveikis?

Nikotinas yra ir psichiką stimuliuojanti, ir ją slopinanti medžiaga. Tai reiškia, kad iš pradžių nikotinas pakelia širdies tonusą (panašiai, kaip kofeinas ar kiti stimuliatoriai). Vėliau jis sukelia depresiją ir nuovargį.

Tokia varginanti būsena ir nikotino pasišalinimas priverčia žmogų griebtis kitos cigaretės, kad atsigautų. Remiantis daugelio ekspertų teigimu, tabake esantis nikotinas sukelia tokią pat priklausomybę, kaip ir kokainas ar heroinas (žr. toliau). Žalingas rūkymo poveikis daugeliui žmogaus organizmo sistemų buvo pastebėtas jau prieš daug metų. Tyrimai parodė, kad rūkantieji dažniau, nei nerūkantieji peršąla, greičiau suserga gripu, bronchitu ir plaučių uždegimu. Rūkymas yra pagrindinė vėžio priežastis, dažniausiai – plaučių ir burnos gleivinės. Liga progresuoja ne tik dėl nikotino poveikio, bet ir dėl tabake esančių dervų, aukštos dūmų temperatūros. Būsimųjų motinų rūkymas gali sąlygoti priešlaikinį gimdymą, mažo svorio kūdikio gimimą bei sulėtintą vaiko vystymąsi.

Kitas žalingas rūkymo poveikis:

  • parausta burnos gleivinė ir pagelsta dantys;
  • oda praranda elastingumą ir susiraukšlėja;
  • vaisingumo problemos tiek vyrams, tiek moterims.

Tabako rūkymas sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę. Priklausomybė yra gana sunki, o abstinencijos sindromas pasireiškia nerimu, įtampa, agresyvumu, sutrikusiu dėmesingumu, nemiga, galvos skausmu, širdies ritmo sutrikimu, dusulio, kosulio priepuoliais, prakaitavimu, įkyriu potraukiu rūkyti. Kvėpavimas tabako dūmais (anglų k. – Breathing Environmental Tobacco Smoke, ETS) gali sukelti alergiją ir sustiprinti vaikų bei paauglių astmos ar širdies ligų simptomus, o taip pat gali būti susijęs su plaučių vėžiu.

KANAPĖS: MARIHUANA IR HAŠIŠAS

Kaip jie atrodo?

Marihuana gaunama iš džiovintų viršutinių kanapių žolės augalo lapų ar žiedynų. Spalva – nuo pilkai žalios iki žalsvai rudos. Ji gali atrodyti kaip sausa žolė, panaši į džiovintą arbatą.

Hašišas – tai kanapių derva, gaunama iš viršutinių augalo dalių: lapų ar žiedynų.

Parduodamas suspaustas gumulėliais, kurių spalva gali būti nuo šviesiai rudos iki beveik juodos. Jis stipresnis, nei marihuana.

Kartais iš kanapių pluošto išgaunamos sultys ar guma. Tokia hašišo ar kanapių aliejaus forma yra stipriausia tarp narkotikų ir kartais vadinama medaus aliejumi ar raudonu aliejumi. Tai tamsus, beveik juodas, tirštas skystis, parduodamas mažuose buteliukuose.

Kaip vartojama?

Marihuana dažniausiai rūkoma susukus cigaretę, gali būti dedama į maistą ir suvalgoma. Hašišas dažniausiai rūkomas pypke arba valgomas kartu su maistu. Kanapių aliejus dažniausiai rūkomas kartu su tabaku, užtepamas ant cigaretės ar valgomas.

Koks kanapių vartojimo poveikis?

Priklausomai nuo narkotiko stiprumo, žmogaus lyties, ūgio ir svorio, marihuanos poveikis jauniems žmonėms gali būti įvairus. Kai kurie žmonės jaučiasi linksmi ir visagaliai. Kartais jie daugiau nei įprastai plepa ir juokiasi. Marihuana žmones gali priversti jausti didelį alkį, padidinti pulsą, gali parausti akys.

Vėliau asmuo darosi mieguistas ir aprimsta. Kanapių dūmuose yra 50 procentų daugiau dervų nei bet kokioje didelį dervų kiekį turinčioje cigaretėje, todėl reguliarus kanapių rūkymas labai didina riziką susirgti plaučių vėžiu ar chronišku bronchitu. Taip pat reguliarus kanapių vartojimas sukelia psichologinę priklausomybę, o pavartojus kanapių paprastai paspartėja širdies ritmas.

Kanapių vartojimas pažeidžia „psichomotorines” funkcijas, t.y. sugebėjimą koordinuoti savo veiksmus. Tai ypatingai svarbu, kai atliekami tokie koordinacijos reikalaujantys veiksmai, kaip vairavimas,

naudojimasis įvairiais įrenginiais ir pan.

KOKAINAS

Kokainas gaminamas iš kokamedžio lapų, kurie gali būti žalsvai geltonos spalvos ir skirtingo dydžio bei formos. Dėl didelės kainos kokainą dažnai vadina „narkotikų šampanu”. Kokaino dėka pasijaučiama taip, tarsi kūnas būtų pilnas jėgų, stipriai plaka širdis. Euforiją greitai pakeičia slogi nuotaika. Krekas, kuris dažniausiai yra rūkomas, yra daug stipresnė kokaino forma.

Kaip jis atrodo?

Kokainas yra baltos spalvos milteliai, panašūs į pudrą. Krekas atrodo kaip kieti balti kristalai.

Kaip jis vartojamas?

Kokainas dažniausiai uostomas įkvepiant į nosį, tačiau gali būti ir vartojamas intraveniniu būdu ar rūkomas. Krekas rūkomas.

Koks yra kokaino vartojimo poveikis?

Pavartojus nedidelį kokaino kiekį, padidėja kūno temperatūra, pagreitėja širdies plakimas, padažnėja kvėpavimas, asmuo pasijunta pernelyg savimi pasitikintis, jaučiamas stiprus energijos antplūdis.

Parūkius kreko, šie pojūčiai dar stipresni.

Didelės kokaino dozės gali sukelti konvulsijas, priepuolius, širdies smūgį, kraujo išsiliejimą į smegenis ar širdies veiklos sutrikimus. Ilgalaikės kokaino/kreko vartojimo pasekmės – stipri psichologinė priklausomybė, nosies audinių pažeidimai, kvėpavimo sutrikimai, svorio mažėjimas.

HEROINAS

Heroinas yra iš morfi no išgaunamas narkotikas, gaminamas iš aguonų. Heroinas yra kūno funkcijas ir psichiką slopinanti narkotinė medžiaga. Jis labai stipriai malšina skausmą ir yra bene pavojingiausias narkotikas, jei maišomas kartu su kitais.

Kaip jis atrodo?

Heroinas yra baltos, rausvos ar smėlio spalvos milteliai arba kristalai. Jie gali būti ir tamsiai pilki ar rudi.

Kaip jis vartojamas?

Heroinas gali būti švirkščiamas į veną, įkvepiamas pro nosį, rūkomas ar praryjamas.

Koks heroino vartojimo poveikis?

Pavartojęs heroino intraveniniu būdu, asmuo patiria veržlumą, jaudulį ir apsvaigimą, kuris tęsiasi nuo 4 iki 6 valandų. Pavartoję heroino asmenys jaučia ramybę, komfortą dėl sumažėjusio skausmo; jis sukelia stiprią fi zinę ir psichologinę priklausomybę, kartais viduriavimą bei vėmimą, mieguistumą, pusiausvyros praradimą, koncentracijos bei apetito netekimą. Perdozavimas gali baigtis mirtimi. Viena pavojingiausių intraveninio heroino vartojimo pasekmių

– galimybė užsikrėsti AIDS sukeliančiu ŽIV. Dažniausiai ilgai heroiną intraveniniu būdu vartojantys asmenys naudojasi vienas kito švirkštais, o tai yra pagrindinis ŽIV infekcijos plitimo kelias. Tyrimai parodė, kad nuo narkotikų apkvaišę žmonės labai linkę į nesaugius lytinius santykius, kurių metu iškyla didelė rizika užsikrėsti ŽIV.

AMFETAMINAI

Amfetaminai yra stimuliuojanti medžiaga, kuri veikia centrinę nervų sistemą pagreitindama smegenų funkcijas ir suteikdama energijos. „Ledas” yra stiprios formos amfetaminas, panašus į kreką.

Kaip jie atrodo?

Amfetaminai yra žmogaus pagamintas narkotikas, kurį pasigaminti gana lengva. Paprastai tai baltos ar šviesiai rusvos spalvos mileliai, bet gali būti ir tabletės. „Ledas” dažniausiai būna bespalvių kristalų ar bespalvio skysčio formos, naudojamas švirkščiantis į veną.

Kaip jie vartojami?

Amfetaminai gali būti praryjami, įkvepiami pro nosį, švirkščiami į veną ar rūkomi.

Koks yra amfetamino vartojimo poveikis?

Pavartojus šio narkotiko, pagreitėja širdies pulsas, padažnėja kvėpavimas, padidėja kraujospūdis ir kūno temperatūra, padidėja prakaitavimas, asmuo jaučiasi labiau savimi pasitikintis ir energingas, sumažėja apetitas, sunku užmigti, gali atsirasti noras daugiau kalbėti. Asmuo gali jaustis nerimastingas, suirzęs, gali ištikti panikos priepuoliai.

Dažnas amfetamino vartojimas sukelia stiprią psichologinę priklausomybę. Didelės dozės gali būti mirtinos.

EKSTAZI

Ekstazi priklauso psichiką stimuliuojančių medžiagų grupei. Dažniausiai ekstazi vartojamas tabletėmis naktiniuose klubuose, diskotekose ar vakarėliuose. Ekstazi suteikia fizinės ir emocinės energijos, stimuliuoja visą organizmą, „užveda”. Kaip ir amfetaminas, ekstazi yra sintetinis narkotikas.

Kaip jis atrodo?

Dažniausiai tai yra maža spalvinga tabletė. Tokios tabletės gali būti įvairiausių spalvų, ant kai kurių gali būti paveikslėliai, pavyzdžiui, balandžiai, kiškiai ar šampano buteliai. Spalva ir tabletės išvaizda paprastai nėra susijusi su narkotiko stiprumu ar poveikiu.

Kaip jis vartojamas?

Ekstazi tabletės dažniausiai praryjamos.

Koks ekstazi vartojimo poveikis?

Pavartojęs ekstazi, asmuo gali pasijusti laimingas, mylintis kitus ir pilnas energijos. Žmogus gali jaustis emociškai artimas kitiems, gali pradėti kalbėti ar elgtis taip, kaip paprastai nesielgia. Praėjus narkotiko veikimui, užplūsta depresija, nuovargis, prasideda viduriavimas ar vėmimas, pakyla kraujospūdis ir padažnėja širdies plakimas, galima net mirtis dėl bendro organizmo perkaitimo ir dehidratacijos. Ilgalaikis ekstazi vartojimas gali sukelti kepenų bei smegenų pažeidimus. Yra daug įrodymų, kad ekstazi vartojimas toksiškai veikia smegenų ląsteles ir sukelia smegenų pažeidimus.

HALIUCINOGENAI

Haliucinogenai – tai medžiagos, kurios sukelia haliucinacijas – asmens realybės suvokimo iškraipymą. Haliucinogenai gali būti gamtiniai ir sintetiniai. Gamtiniams haliucinogenams priklauso psilocibinas, esantis „haliucinogeniniuose grybuose”, kurie vartojami švieži ar džiovinti. Iš sintetinių haliucinogenų labiausiai žinomas ir vartojamas LSD (lizergininės rūgšties darinys).

Kaip jie atrodo?

Labiausiai paplitusios – narkotine medžiaga suvilgytos popieriaus skiautelės ar gabalėliai, kurie vartojami prilipdant juos prie gomurio ar burnos gleivinės sienelių. Nago dydžio popierėlyje būna atspausdinti įvairūs paveikslėliai.

Koks haliucinogenų poveikis?

Veikiami LSD žmonės mato vaizdus, girdi garsus ir jaučia pojūčius, kurie atrodo realūs, tačiau iš tiesų jie neegzistuoja. Tokie jausmai ir vaizdiniai tęsiasi tam tikrą laiką ir yra apibūdinami, kaip „kelionė”. Ryškiau suvokiamos palvos, garsai, daiktų formos gali įgauti neįtikėtinų pavidalų. Kartais šie vaizdiniai gali būti malonūs, o kartais – nemalonūs, keliantys baimę („bloga kelionė”). Tai iš dalies priklauso nuo asmens psichikos savybių bei aplinkos (ar ji yra saugi, pažįstama). Kai kurie haliucinogenai sukelia staigių, intensyvių emocinių pokyčių. LSD poveikis dažniausiai labai trumpas ir greitai praeina; gali kartotis net ilgą laiką LSD nevartojant.

LAKIOSIOS MEDŽIAGOS IR INHALIANTAI

Inhaliantai ir lakiosios medžiagos – tai chemikalai, kurie gali būti įkvepiami. Tai klijai, benzinas, žiebtuvėlių dujos, aerozoliniai purškalai ir pan. Jie iš tiesų nėra narkotikai, tokias medžiagas galima legaliai ir lengvai įsigyti parduotuvėse. Tačiau tokiomis medžiagomis neretai piktnaudžiauja neturtingi asmenys, dažniausiai – gatvės jaunimas.

Kaip jie atrodo?

Kaip inhaliantai gali būti naudojami klijai, dažų tirpikliai, benzinas, žiebtuvėlių dujos, valikliai ir t.t.

Dažniausiai šios medžiagos būna tūtelėse ar buteliuose.

Kaip jie vartojami?

Dažniausiai cheminė medžiaga įpilama į puodelį, kuris pastatomas arti nosies ir burnos. Kiti būdai: inhaliantu suvilgytas skuduras įdedamas į maišelį, maišeliu apgaubiamas veidas ir taip kvėpuojama.

Koks inhaliantų vartojimo poveikis?

Inhaliantų sukeliamas apsvaigimas yra labai trumpalaikis. Lakiosios medžiagos trumpam apkvaišina, asmuo jaučiasi apsvaigęs, sumišęs, gali tapti mieguistas. Nuo tokių medžiagų gali pradėti skaudėti

1PRIEDAS

KUR KREIPTIS PATARIMO?

Jaunimo telefoninės pagalbos tarnybos

Pagalba telefonu www.klausau.lt :

Telefonai

Vaikų telefono linija 8 800 11111

Jaunimo linija 8 800 28888

Rusakalbių linija 8 800 77277

Vilties linija 8 800 17000

Profesionali psichologinė pagalba telefonu 8 800 76260

Pagalbos moterims linija 8 800 66366

 

Smurto prevencija

Jaunimo psichologinės paramos centras

Rasų g. 20

LT-11351 Vilnius

Tel. (370 ~ 5) 2 31 34 37

Tel./faks. (370 ~ 5) 2 31 34 39

El. paštas: info@jppc.lt

www.jppc.lt

RUL Vaiko raidos centras

Vytauto 15

Vilnius

Tel. (8 5) 212 55 23

Mob. (8 686) 85 815

Saugaus vaiko centras www.saugus-vaikas.lt

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos draugija „Viltis”, www.viltis.lt

www.vaikas.lt

Paramos Vaikams Centras

Latvių 19A-8

Vilnius LT-08113

Tel.: +370 5 2715980; +370 611 43567

Faksas: +370 5 2715979

El paštas: pvc@pvc.lt

www.pvc.lt

 

Prekyba žmonėmis

Tarptautinė migracijos organizacija Vilniaus biuras

Jakšto g. 12, 2 aukštas, LT-2001 Vilnius, Lietuva

Tel./Faks.: +370 5 2 61 01 15

El. paštas: audra@iom.elnet.lt

ŽIV/AIDS. Informavimas, tyrimas, gydymas ir priežiūra

Lietuvos AIDS centras. Adresas: Nugalėtojų g. 14D, Vilnius, telefonas: +370-5-2300123,

faksas: +370-5-2300125, el.paštas: aids@aids.lt, interneto adresas http://www.aids.lt. Valstybinė

organizacija, įkurta 1989 metais. Pagrindiniai uždaviniai: ŽIV/AIDS prevencija, ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų stebėsena, gydymas bei švietimas, jų artimųjų bei visuomenės švietimas apie ŽIV/AIDS plitimo prevenciją.

Lietuvos pozityvių grupė. Nevyriausybinė organizacija, teikianti socialinę ir psichologinę pagalbą

infekuotiems asmenims. Adresas: P.O. 1354, Vilnius.

ŽIV užsikrėtusių moterų ir giminių asociacija (Adresas: Kauno g. 6, Vilnius, telefonas +370-

5-2332533, el.paštas: sveta@aids.lt.). Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą ŽIV užsikrėtusioms moterims ir rizikos grupių asmenims (gatvės komercinio sekso darbuotojoms, narkotikus vartojantiems asmenims, kaliniams, bedarbiams). Asociacijos nariai yra užsikrėtusieji bei jų giminės, rizikos grupių moterys, medicinos darbuotojai bei savanoriai. Tikslas – gerinti ŽIV užsikrėtusiųjų ir rizikos grupių asmenų gyvenimo kokybę, skatinti pozityvų požiūrį į gyvenimą.

 

Lietuvos AIDS centro kabinetai

Lytiškai plintančių ligų anoniminis kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Tiria dėl lytiškai plintančių ligų – ŽIV, sifi lio, gonorėjos, chlamidijozės, ureaplazmozės,

žmogaus papilomos viruso, hepatitų, herpes viruso ir kt. Tyrimai mokami.

Lytiškai plintančių ligų anoniminis kabinetas

Šeškinės g. 24, Vilnius 10-oji poliklinika, 257 kabinetas

tel. (8 5) 246 86 63

Tiria dėl lytiškai plintančių ligų – ŽIV, sifi lio, gonorėjos, chlamidijozės, ureaplazmozės,

žmogaus papilomos viruso, hepatitų, herpes viruso ir kt. Tyrimai mokami.

Tikslinių grupių sveikatos kabinetas

Kauno g. 6, Vilnius, tel. (8 5) 2139593

el.paštas: arunasg@aids.lt

Teikia netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms nemokamas – anonimines

psichologo, ginekologo, dermatovenerologo konsultacijas, tiria dėl ŽIV ir kitų lytiškai

plintančių infekcijų (hepatitų B,C). Išsamesnę informaciją teikia tos pačios orientacijos

asmuo.

Konsultacinis kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Teikia psichologinę-socialinę ir medicininę pagalbą ŽIV infekuotiems ir AIDS sergantiems

asmenims, jų šeimų nariams ir artimiesiems.

Psichologinės pagalbos kabinetas

Kauno g. 6-1, Vilnius, tel. (8 5) 233 25 33

Teikia psichologo konsultacijas ŽIV infekuotiems ir AIDS sergantiems asmenims, rizikos

grupės žmonėms: narkotikus vartojantiems asmenims, komercinio sekso darbuotojams,

jų šeimos nariams ir artimiesiems.

Jaunimo konsultacinis kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Gydytojai (terapeutas, bendrosios praktikos, dermatovenerologas ir ginekologas)

konsultuoja jaunimą lytinio gyvenimo, LPI profi laktikos klausimais. Tiria ir gydo lytiškai

plintančias infekcijas. Teikia psichologo pagalbą.

Moterų sveikatos kabinetas

Kauno g. 6-1, Vilnius, tel. (8 5) 233 25 33

Teikia psichologinę-socialinę ir medicininę pagalbą gatvės prostitutėms, narkotikus

vartojantiems asmenims, kaliniams ir kt. Teikia informaciją apie LPI, ŽIV ir AIDS,

saugesnius lytinius santykius, sveiką gyvenimo būdą.

Žalos mažinimo kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Teikia medicininę pagalbą narkotikus vartojantiems asmenims: keičia naudotus švirkštus

ir adatas, atlieka LPI, hepatitų ir ŽIV tyrimus. Teikia informaciją apie LPI, ŽIV ir AIDS,

saugius lytinius santykius, sveiką gyvenimo būdą.

Kur kreiptis patarimo?

Anonimiškai išsitirti dėl ŽIV/AIDS galima šiose įtaigose:

Šeškinės poliklinika, Vilnius

Šeškinės g. 24, kab. 257

Tel.: (8 5) 2468663

Darbo laikas:

Porinėmis mėnesio dienomis 11.30 - 18.00.

Neporinėmis mėnesio dienomis 8.00 - 14.00

Šiaulių ligoninės Kraujo centro AIDS

laboratorija

Kudirkos g. 99, Šiauliai

Tel.: (8 41) 524196

Darbo laikas:

I-V 8 - 15.

Alytaus ligoninė

Ligoninės g. 12, Alytus

Tel.: (8 315) 75450

Darbo laikas:

I-V 8 - 18 val.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo, narkomanijos prevencija

Vilniaus priklausomybės ligų centras

Gerosios Vilties 3,

Vilnius LT-03147,

Lietuva

tel. +370 5 213 72 74,

faksas +370 216 00 19,

El.paštas: vplc@vplc.lt

www.vplc.lt

Kauno infekcinių ligų ligoninė

Baltijos g. 120, Kaunas

Tel.: (8 37) 361955

Darbo laikas:

I-V 8 - 16.

VI 9 - 14.

Klaipėdos ligoninės AIDS

kabinetas

Liepojos g. 41, Klaipėda

Tel.: (8 46) 396608

Darbo laikas:

I-V 8 - 16.

Panevėžio ligoninės Kraujo

centras

Smėlynės g. 25, Panevėžys

Tel.: (8 45) 507219

Darbo laikas:

I-V 8 - 15

Kauno priklausomybės ligų

centras

Giedraičių g. 8, Kaunas

Tel.: (8 37) 33 74 37

Faksas (8 37) 33 32 53

El.paštas: plc_kaunas@takas.lt

www.kaplc.lt

Klaipėdos priklausomybes ligų centras

Tel.: (8 46) 415025

Taikos pr. 46, 5802 Klaipėda

El.paštas: kplc@klaipeda.omnitel.net

Šiaulių priklausomybės ligų centras

Adresas: Pramonės g. 15a, Šiauliai

Tel. +370-41-457511

Faksas +370-41-455574

El. paštas: plc@siauliai.aps.lt

Koalicija „Galiu gyventi” (pažeidžiamų grupių koalicija)

Didžioji g. 5, LT – 01128, Vilnius

Tel. (8 5) 266 12 00, faks. (8 5) 268 55 12

www.galiugyventi.lt

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

www.nkd.lt

Panevėžio priklausomybės ligų

centras

Tel. 8 45 582673

Elektronikos g. 1C, 5300

Panevėžys

El. paštas: kuzminskiene@offi ce.lt

Lietuvos priklausomybės ligų

reabilitacijos bendruomenių

asociacija

Kairenų g. 30, 10239 Vilnius, Lietuva.

Tel. Nr. +370 675 43275

El. Paštas: info@narkomanija.lt

www.narkomanija.lt

GrįžtiĮ viršų

Vartotojo zona

Prisijungimo vardas:
Slaptazodis:
 
 
Pamiršai slaptažodį?
 

Reklama

 
www.perkuvaikui.lt/idomu/
sveikatostinklas.lt
isic.lt
jam studija
 
 
 
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
sprendimas: webmod, www.webmod.lt, TVS: webmodAdmin