Titulinis Titulinis Rašyti laišką Rašykite Struktūra Struktūra
Skambinti:
(8 46) 314 857
 
Šiandien: 2017m. Lapkričio 20d.
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
 
     
     
Psichologija Tau
Šventės
Grožio pamokos
Konkursai
Imtymios temos
Viešas dienoraštis
Papuošalai
Savigarbos ugdymo mokykla
Meilė - kas tai?
Gitara
Būk atsargi
 
Foto Konkursas
2 procentų parama
Video
Mokykloms
Tėvams
Naujienos
Verslumas
Vaikinams
Žaidimai
Merginoms
 

Dienos klausimas

 
Kurį metų laikotarpį renkiesi ?
 
Žiemą
Pavasarį
Rudenį
Vasarą
 
 

Kalendorius

 

2007.07.30 Prasideda stovykla smiltyn?je.

2007.07.10 Registracija stovyklai.

 
 

Psichologija Tau

 

 

                                 

Psichologės  Vilmos Mažeikienės patarimai. 

Mūsų  svetainės  svečias -  psichologė  Vilma  Mažeikienė. 

Šiandien ji jums suteiks žinių apie  bendravimo pagrindus.

Taigi, įdėmiai  perskaitykite ir, jei kils klausimų, rašykite į mūsų bendravimo skyrelį "Patarimai paaugliams"

Mūsų el paštas: smc@centras.lt 

Kiekvienas žmogus gerai jaučiasi ir yra laimingas tik tuomet, kai gerai sutaria:

·        su savimi;

·        su savo artimaisiais žmonėmis (tėvais ar globėjais, broliais, seserimis, ir pan.);

·        su savo bendraamžiais;

·        su mokytojais, kaimynais ir kitais šalia gyvenančiais žmonėmis.

Visa tai įeina į paprastą žodį – „bendravimas“. Taip, visais atvejais – tai yra bendravimas.

Turbūt jau pastebėjai, kad kai gerai sekasi bendrauti su visais, lengviau sekasi siekti ir savo užsibrėžtų gyvenime tikslų. Nes matai prasmę ir yra dėl ko! Bet jei pradedi konfliktuoti su savimi ar kitais, natūraliai pradedi jausti vidinę įtampą, diskomfortą, galiausiai kyla jausmų chaosas. Ir jei tai tęsiasi Tavo gyvenime ilgą laiką, kur buvus kur nebuvus Tave aplanko niūri prislėgta nuotaika, liūdesys, auga nusivylimas savimi bei kitais, tampa sunku bendrauti. Tiesiog papuoli į uždarą problemų ratą.Turbūt natūraliai Tau peršasi klausimas: kaip papuolus į tokį uždarą problemų ratą galima iš jo išeiti?

Išeiti iš uždaro rato padeda žinios, o vėliau ir realūs Tavo pasirinkti veiksmai. Turbūt nustebai išgirdęs žodį „žinios“ šiuo atveju? Bet taip jau yra. Kuo daugiau turėsi žinių apie bendravimą, jo specifiką, apie tai kas gali gerinti ir sunkinti bendravimą, daryti jį neefektyvų, tuo daugiau šansų, kad nebūsi įvairių nesusipratimų, psichologinio spaudimo iš bendraamžių pusės auka. Kuo labiau įsisąmoninsi bei įvaldysi žinias apie bendravimą, tuo labiau būsi laisvesnis, ne toks kompleksuotas. Atmink, žinios – lyg ginklas, kuriuo reikia mokėti protingai naudotis.

 

Koks būtų pasaulis be bendravimo? Jis būtų kupinas vienatvės ir liūdesio. Visiems mums reikia bendravimo, ir tuo labiau gero su artimaisiais mums žmonėmis. Bendravimas yra menas, kurį galime kurti, ir mokslas, kurio galime mokytis. Bendravimas nėra mums iš anksto duotas. Jo mokomės nuo pat gimimo ir visą likusį gyvenimą, t.y. daugumą bendravimo įgūdžių įgyjame labai anksti, dar kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje. Tik, deja, tų ankstyvųjų gyvenimo pamokų dažniausiai mes nebeprisimename. Yra žmonių, kurie pirmąsias bendravimo pamokas išmoko neteisingai arba visai jų neturėjo. Tad tokiems žmonėms bendrauti sekasi sunkiau. Tačiau  bendravimo mokytis niekada nevėlu: daug ką dar galime pakeisti, koreguoti.

 

 

Tau, miela mano drauge, niekuomet nevėlu sustoti ir savęs paklausti:

·        koks tas mano bendravimas su savimi ir kitais (tėvais, draugais, pažįstamais, ir pan.);

·        ar aš esu juo visiškai patenkintas? O gal ko nors jame man trūksta?

·        kokios mano silpnosios ir stipriosios bendravimo pusės, bendraujant su draugais, tėvais, broliais ar seserimis, mokytojais, ir galiausiai pačiu savimi (santykyje su savimi dominuoja savęs menkinimas ar padrąsinimas)?

Taigi, kas gi per reiškinys yra bendravimas?

Bendravimas – tai prasminga dviejų ar daugiau žmonių sąveika. Kaip bebūtų jame visada dalyvauja bent jau 2 pusės:

1.      kalbėtojas (informacijos pateikėjas);

2.      klausytojas (informacijos gavėjas).

Jei nors viena bendravimo pusė blogai funkcionuos – bendravimas sutriks ar pradės trikti, nes už jo kokybę bei efektyvumą atsakingos abi pusės. Geras bendravimas neįmanomas be tarpusavio supratimo bei pagarbos vienas kitam. Svarbu, laikas nuo laiko, savęs paklausti: kiek noriu ir realiai galiu prisiimti atsakomybę už bendravimą su tuo ar kitu žmogumi? Jei prisiimi per daug ar per mažai atsakomybės – tai, laikui bėgant, tarpusavio santykiuose atsiras disharmonija, įtampa, nepasitenkinimas, gali net savivertės lygis kristi, susilpnėti savęs realizacijos galimybės (ypač kai bendravimo metu stengiesi ne būti savimi, o tik pateisinti kito žmogaus lūkesčius, viltis tavo atžvilgiu), atsirasti apatija, pasyvumas.

Bendravimas - kaip „gyvas organizmas“, tad jis turi savybę nuolat kisti bei keistis.

Natūraliai kyla klausimas: tai dėl kokių priežasčių gali sutrikti bendravimas su draugais, tėvais, artimaisiais, net pačiu savimi? Kas svarbu bendravimo procese?

Bendravimo metu svarbūs šie momentai:

1.      Mano kaip asmenybės savivertės lygis.

Ką tai reiškia?

Gerą bendravimą skatina tik teigiamas savęs vertinimas. Teigiamas savęs vertinimas – tai realus savo trūkumų ir privalumų suvokimas bei jų priėmimas, realių savo gebėjimų ir galimybių suvokimas. Tiek nepakankamai geras, tiek pernelyg aukštas savęs vertinimas yra  rimta kliūtis bendravimui, riboja jį. Žemas savęs vertinimas bendravimo procese priveda prie savęs, kaip vertingos asmenybės, susinaikinimo bei leidimo kitam save smerkti, žeminti, nuvertinti. Iš čia ir kyla dirva įvairiems bendraamžių užgauliojimams. O pernelyg aukštas savęs vertinimas, laikui bėgant, perauga į tai, kad žmogus per daug pradeda sau leisti, turi nerealias pretenzijas kitų atžvilgiu, nepastebi savo trūkumų, ignoruoja nesėkmes ir dėl jų kaltina tik kitus. Bendravimo metu toks žmogus mato tik save, o kito – ne.

Taigi, jei sunku su savimi – sunku ir su kitais. Tai apie kokį efektyvų bendravimą čia begalime kalbėti?

Ir atvirkščiai, kuo labiau save vertinsi, tuo daugiau galėsi duoti kitiems ir tuo daugiau tau duos kiti.

2.      Išankstinės nuostatos kito žmogaus atžvilgiu, stereotipinis mąstymas bei etikečių klijavimas sau ar kitam žmogui gali labai apsunkinti bendravimą, daryti jį neproduktyvų.

Tad čia labai svarbu, - mokytis priimti kito žmogaus unikalumą, individualumą ir į jį žiūrėti kaip į visokeriopos pagarbos vertą subjektą, be išankstinių nuostatų ir prietarų. Tuomet bendravimo metu bus lengviau girdėti ir suprasti savo pašnekovą.

Paradoksas, bet kuo labiau išmoksi priimti savo trūkumus ir privalumus, tuo lengviau seksis susitaikyti bei priimti kito žmogaus trūkumus bei privalumus.

3.      Labai svarbus gebėjimas klausytis ir išgirsti ką kitas tau nori pasakyti , t.y. bendravimo kokybei labai svarbūs klausymosi įgūdžiai.

Ne paslaptis, jog yra žmonių, kurie mėgsta tik kalbėti, bet klausytis kito nemoka. Tai labai žeidžia kitą, sukelia jam nemalonius jausmus.

 

 

GrįžtiĮ viršų

Vartotojo zona

Prisijungimo vardas:
Slaptazodis:
 
 
Pamiršai slaptažodį?
 

Reklama

 
www.perkuvaikui.lt/idomu/
sveikatostinklas.lt
isic.lt
jam studija
 
 
 
Apie mus

|

Sužinok

|

Laikraštis

|

Paslaugos

|

Pilietiškumas

|

Fotogalerija

|

Rėmėjai

|

Kontaktai
sprendimas: webmod, www.webmod.lt, TVS: webmodAdmin