REKOMENDACIJOS TĖVAMS IR MOKYTOJAMS: HIPERAKTYVUS VAIKAS Hiperaktyvumo (veiklos ir dėmesio, hiperkinezinis) sutrikimas yra lėtinis, prasidedantis vaikystėje ir galintis tęstis suaugusiame gyvenime sutrikimas, kuris neigiamai veikia vaiko gyvenimą namuose, mokykloje ir bendruomenėje. Tokie vaikai nenuoramos, išsiblaškę, impulsyvūs, įkyrūs, keliantys daug rūpesčių savo tėvams ir mokytojams. Patys vaikai dažnai jaučiasi nelaimingi, žema jų savivertė. Jei tokie vaikai negydomi, jiems padidėja rizika piktnaudžiauti narkotikais, alkoholiu, nusikalsti, nusižudyti, susirgti įvairiomis psichikos ligomis. Kaip padėti hiperaktyviems vaikams, kaip keisti suaugusiųjų elgesį ir požiūrį į juos tiek namuose, tiek mokykloje, kaip pagerinti tokių vaikų mokymosi ir adaptacijos galimybes, rasite šioje knygelėje. Manau, kad ji bus naudinga ir tėvams, ir mokytojams nelengvame auklėjimo ir ugdymo procese. T.Ramanauskienė Vaikų ir paauglių psichiatrė, Klaipėdos psichikos sveikatos centras Hiperaktyvus (pernelyg aktyvus)vaikas Daug vaikų darželyje, mokykloje ar namuose išsiskiria savo neramiu, per aktyviu (hiperaktyviu) elgesiu. Įvairių autorių duomenimis hiperaktyvių vaikų yra 3 – 5%. Dažnesnis šis sutrikimas berniukams nei mergaitėms (4:1). Tarptautinėse ligų klasifikacijose šis sutrikimas vadinamas hiperkineziniu sutrikimu, ir jam diagnozuoti būtini 8 iš šių išvardintų požymių, trunkančių ilgiau nei 6 mėnesius: - Dažnai nenustygsta, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje (paaugliams tai gali pasireikšti tik subjektyviais nerimo pojūčiais).
- Sunku sėdėti ramiai, kai to reikalaujama.
- Lengvai išsiblaško nuo pašalinių dirgiklių.
- Sunku sulaukti žaidimų eilės ir pan.
- Dažnai skuba atsakyti į klausimus, nors dar nebaigiama paklausti.
- Sunku laikytis kitų instrukcijų (ne dėl priešiško elgesio ar nesugebėjimo suprasti), todėl pvz., nepavyksta pabaigti namų darbų.
- Sunku sukaupti dėmesį atliekant tam tikras užduotis ar žaidžiant.
- Dažnai pereina nuo vienos nepabaigtos veiklos prie kitos.
- Sunku žaisti tyliai.
- Dažnai pernelyg daug kalba.
- Dažnai trukdo kitiems, pvz., įsikiša į kitų vaikų žaidimus.
- Dažnai atrodo, kad neklauso, kas yra sakoma.
- Dažnai pameta daiktus, būtinus užduotims ar veiklai mokykloje, namuose (žaislus, pieštukus, knygas, užduotis).
- Dažnai imasi fiziškai pavojingos veiklos,neatsižvelgdamas į pasekmes (ne dėl nuotykio ieškojimo), pvz., nežiūrėdamas išbėga į gatvę.
Hiperaktyvumo priežastys įvairios: - Ankstyvoje vaikystėje atsiradę smegenų funkcijos sutrikimai dėl nėštumo ar gimdymo patologijos (išankstinis gimdymas, nepakankama ar neteisinga motinos mityba, medikamentų, alkoholio, narkotikų vartojimas, rūkymas, sunkus gimdymas).
- Genetinis faktorius (dažnai hiperaktyvių vaikų tėvai turėjo šį sutrikimą).
- Blogi santykiai šeimoje, konfliktai.
- Neteisingas auklėjimas šeimoje.
- Mitybos ypatumai (per didelis maisto priedų, dažų, konservantų, saldiklių kiekis maisto produktuose).
Vaikai su hiperkineziniu sutrikimu nuo mažens irzlūs, blogai miega, būdingi pilvo skausmai, alergija maistui. Tik pradėję vaikščioti, jie bėgioja “lyg užsukti”. Toks aktyvumas, deja, yra griaunantis irbetikslis. Vaikai nesugeba užbaigti pradėtų darbų, jų dėmesį greit patraukia kiti dalykai. Tokie vaikai impulsyvūs, elgiasi neapgalvotai, tuo sukeldami sau ir tėvams pavojingas ar keblias situacijas. Darželyje toks vaikas trukdo kitiems vaikams žaisti, užsiėmimų metu nesusikaupia, drumsčia pietų miegą. Mokykloje ši problema dar labiau paaštrėja, nes čia sukaupti dėmesį reikia ne žaidimui, o mokymuisi. Šiems vaikams sunku išlaikyti dėmesį daugiau nei kelias minutes, ypač ties užduotimis, kurios jiems atrodo įkyrios ir pasikartojančios. Nors paprastai šių vaikų intelektas normalus, tačiau jie nesugeba mokytis pagal savo galimybes. Ir kuo labiau nesiseka tokiems vaikams mokykloje, tuo mažiau jie nori stengtis. Dėl nedėmesingumo vaikai negali žaisti ir komandinių žaidimų, sportuoti, todėl vaikai nenori jų priimti. Hiperaktyvūs vaikai turi per mažai kantrybės ir netoleruoja kitų, atrodo nepagarbūs ir nesubrendę. Dažnai nepaklūsta, bet ne sąmoningai, o nesusimąstydami. Dėl impulsyvumo neretai pasako ką nors bloga, kas užgauna kito žmogaus jausmus, dažnai patiria nelaimingus atsitikimus. Tokie vaikai nepopuliarūs tarp bendraamžių ir tarp suaugusių, su jais dažniausiai sutinka žaisti tik jaunesni vaikai arba tokie pat hiperaktyvūs vaikai. Ilgalaikę, tvirtą draugystę jie užmezga retai ir vėliau tampa izoliuoti. Tėvai ir mokytojai, bendraudami su tokiais vaikais jaučia stresą, nes sunku rasti būdų, kaip šiems vaikams padėti ir ką daryti, kad jie būtų patenkinti. Situacija šeimoje Nepaisant tėvų autoriteto ir reikalavimų, dažnai sunku palaikyti tvarką ir drausmę namuose, kur auga hiperaktyvus vaikas. Natūralu, kad kartais tėvai netenka kantrybės, ir tada prasideda ydingas ratas: į vaiko judrumą tėvai reaguoja pykčiu ir bausmėmis, vaikas atsako prieštaraudamas ir pykdamas, tuo lyg ir bausdamas tėvus. Konfliktas stiprėja. Vaikas ir tėvai, bausdami ir gąsdindami, ima varžytis, kas ką kontroliuos, ir niekas negali sustoti. Vis rečiau tėvams pavyksta palaikyti draugiškus santykius su vaiku. Tai sukelia nuolatinę įtampą šeimoje. Vaikas darosi piktas, agresyvus, didesnė tikimybė, kad pradės asocialiai elgtis. Neretai, praradę kantrybę, tėvai muša vaiką, tuo dar pablogindami situaciją. Priešingas ydingas ratas susidaro, kai tėvai nesugeba pasipriešinti vaiko reikalavimams ir leidžiasi terorizuojami. Tėvai tokiais atvejais dažnai sako: “Mes turim jam nusileisti, nes kitaip jis niekad nenurims” arba: “Aš negaliu jo priversti sutvarkyti žaislus”. Taip tėvai praranda autoritetą, o vaikas jaučiasi nesaugus, atsakingas už viską, kas su juo vyksta. Toks vaikas visą laiką mėgins mesti iššūkį autoritetams, lyg tikrindamas ribas, kada jam kas nors pasakys “ne”. Kartais tokie vaikai jaučia palengvėjimą, atsidūrę situacijose, kur yra tvirtas autoritetas ir aiškios ribos (pvz., klasėje, kur griežta mokytoja). Nusileisdami hiperaktyviam vaikui, tėvai dažnai užsitraukia jo brolių ar seserų pyktį, konfliktuoja su seneliais, kaimynais, vaiko elgesiu nepatenkintais mokytojais, o paskui susiduria su teisėsaugos pareigūnais. Daugeliui hiperaktyvių vaikų sunku pastebėti ryšį tarp savo elgesio ir pasekmių. Jeigu tėvai mėgina juos apsaugoti nuo nemalonumų, kuriuos sukelia jų elgesys, vaikai taip ir neišmoksta to suprasti ir koreguoti savo elgesio. Tėvai dažnai nesutaria ir ginčijasi dėl vaikų auklėjimo, nes jie atsineša skirtingą auklėjimo patirtį iš savo šeimų. Tokiose šeimose vaikams ypač sunku, kai tėtis ir mama kelia skirtingus reikalavimus (vienas leidžia tai, už ką kitas baudžia). Dėl tokių konfliktų hiperaktyvūs vaikai visiškai pasimeta ir jaučiasi nesaugūs. Dažnai mamai atrodo, kad tėvas per griežtas sūnui, ir ji mėgina sušvelninti padėtį dar labiau lepindama vaiką. Tai matydamas, tėvas būna dar griežtesnis arba, praradęs kantrybę ir negalėdamas išspręsti konflikto, visai nusišalina nuo vaiko auklėjimo. Mėgindama tai kompensuoti, mama dar labiau prisiriša prie vaiko ir jo gaili. Beprasmiška dėl tokių situacijų šeimoje kaltinti vaiką. Suaugusieji turi tai suprasti ir keisti elgesį. Tai dažnai skausmingas kompromisų, derybų ir geros valios ieškojimo procesas. Kartais užtenka supratimo ir noro, o kartais reikia išorinės pagalbos, t.y. šeimos konsultavimo ir psichoterapijos. Norint padėti vaikui, reikia padėti visai šeimai. Situacija mokykloje Jei mokykla daugeliui vaikų susijusi su nuostabiais išgyvenimais, tai hiperaktyviems vaikams tuos išgyvenimus švietimo sistemos reikalavimai gali paversti košmaru. Tik pradėję lankyti mokyklą, tokie vaikai pajaučia, kad jiems labai sunku susikaupti. Tai greit pastebi ir mokytoja. Kartais mokytoja blogą darbą pamokų metu priskiria vaiko tingumui, užsisvajojimui, užsispyrimui. Tokių vaikų mokymosi rezultatai nepastovūs: lengvai įveiktos problemos ir darbai vieną dieną tampa visiška paslaptimi kitą dieną. Šie vaikai save suvokia neigiamai, kenčia jų savigarba, ypač, kai lygina save su kitais vaikais. Atsiranda elgesio pakitimai: melavimas, skundimas, keikimasis, savęs žeminimas, pikti komentarai kitų atžvilgiu, agresijos protrūkiai, impulsyvumas. Jei mokytojas nesusipažinęs su šiuo sutrikimu, jis jaučiasi asmeniškai įžeistas, nes mano, kad vaikas išdykęs, tyčia jį nervina. Pastoviai atakuoja tėvus raginimais, patarimais, kaltinimais. Mokykloje įprasta, kad mokytojai į pažymių knygelę rašo pastabas apie blogą elgesį ir neatliktus darbus. Hiperaktyvūs vaikai tokių pastabų gauna tiek, kad kartais knygelėse joms nebėra vietos. Visiems hiperaktyviems vaikams pažįstamas baimės jausmas einant namo su dar viena pastaba. Tėvai patiriasusierzinimą, bejėgiškumą, atsivertę vaiko pažymių knygelę: “ir vėl…” Mokykloje paprastai taikoma bausmių sistema. Hiperaktyvūs vaikai nekalti dėl savo judrumo, užmaršumo, išsiblaškymo. Šiems vaikams vėluoti, užsimiršti, plepėti per pamokas yra įprastas dalykas, ir taip atsitinka savaime, vaikui nė nesuprantant. Tokie vaikai negali paaiškinti, kodėl taip elgiasi. Todėl, kai yra baudžiami, jaučiasi pasimetę, įskaudinti , bejėgiai. Tai tas pats, kas bausti vaiką, kurio viena koja trumpesnė, už tai, kad jis šlubuoja. Mokykloje hiperaktyviems vaikams iškyla ir bendravimo su kitais vaikais problema. Labai judrūs vaikai dažnai nepritampa prie draugų, yra nepopuliarūs, vaikai nepriima jų žaisti, nes vaikai turi žinoti žaidimo taisykles ir jų laikytis. Hiperaktyvus vaikas dažnai yra nekantrus, negali sulaukti savo eilės, nekreipia dėmesio į kitus, nesilaiko taisyklių ir trukdo žaisti. Todėl dažnai vaikai nepriima jo į savo ratą ir izoliuoja, vaikas atstumiamas, paliekamas nuošalyje. Blogiausia tai, kad vaikas, pilnas lūkesčių ir džiaugsmo pradėjęs lankyti mokyklą, pamažu praranda bet kokį norą mokytis vien dėl pastovių perspėjimų ir nesėkmių. Vaikas netenka motyvacijos stengtis mokytis. Ir tuo sunkiau išeiti iš šio užburto rato, kuo ilgiau vaikas kenčia tokiose sąlygose. Be galo svarbu laiku pasiūlyti vaikui ir jo tėvams pagalbą, o tų vaikų pedagogams patarti ir suteikti informaciją. Hiperaktyvių vaikų gydymas Užtikrinti efektyvų hiperaktyvumo sindromo gydymą gali multimodalus požiūris į patį sutrikimą ir jo gydymą. Tai reiškia komandos, kuriai priklauso tėvai, mokytojai, gydytojai ir elgesio specialistai (psichologai), sudarymą. Keturi tokio gydymo “kertiniai kampai” yra tokie: - Mokymo planavimas.
- Medicininė priežiūra.
- Psichologinis konsultavimas.
- Elgesio modifikavimas.
Negydant hiperaktyvaus vaiko, jis dažniausiai patiria nesėkmes mokykloje, jį atstumia bendraamžiai, kyla konfliktų šeimoje. Visa tai gali sulėtinti vaiko vystymąsi ir dėl menkos savivertės bei nuolatinių nesėkmių sukelti psichikos komplikacijas (nerimo, nuotaikos sutrikimus, tikus ir kt.). Taigi, susidaro ydingas ratas: nesėkmė →žema savivertė→ nesėkmė→žema savivertė ir t.t. Ydingas ratas progresuoja ir nulemia: - blogą socialinį prisitaikymą; - elgesio problemas; - nesėkmes mokykloje; - delinkventinį elgesį; - piktnaudžiavimą alkoholiu, narkotikais. Korekciniai metodai, dirbant su hiperaktyviais vaikais, skirti ne jų “išgydymui”, o siekiant sudaryti sąlygas, kad mokymosi ir bendravimo nesėkmės vaikui būtų ne tokios dažnos ir ne tokios griaunančios. Tuo pačiu sudaromos sąlygos geresniam vaiko elgesiui (tačiau tokie vaikai išlieka problemiški ilgą laiką). Pagrindinės korekcinės veiklos kryptys 1. Vyraujantis teigiamas emocinis tonas santykiuose su vaiku (rekomenduojamas ir tėvams, ir mokytojams). 2. Apgalvota skatinimo ir bausmių sistema vaiko elgesiui klasėje ir namie reguliuoti. 3. Vaiko nedėmesingumo kompensavimas klasėje specialiomis priemonėmis. 4. Vaiko mokymas stebėti ir kontroliuoti save, adekvačiai vertinti savo veiklą. Vyraujantis teigiamas emocinis tonas santykiuose su vaiku pasiekimas: - keičiant suaugusiųjų nusistatymą vaiko atžvilgiu (suvokiant jo netinkamo elgesio objektyvias priežastis, atsisakant jo kaip “priešo”, “trukdydojo”, “sąmoningo kenkėjo” įvaizdžio, stengiantis užjausti jį net tose situacijose, kai jis ne visai teisus); - nuolat akcentuojant jo mokymosi reikšmę (pažangą, , lyginant su ankstesniais rezultatais), blogai atliktą darbą aptariant tik klaidų išsiaiškinimo tikslu; - stengtis parodyti vaikui daugiau dėmesio būtent tada, kai jis gerai (o ne blogai) elgiasi, dirba. Skatinimo ir bausmių sistema vaiko elgesiui mokykloje ir namuose reguliuoti turi būti: 1. Humaniška (vengti fizinių bausmių, ironijos, pažeminimo); 2. Įvairi, nuolat papildoma naujomis priemonėmis (atsisakant tokių, kurios jau neveikia vaiko, pvz., dvejetų, pastabų mokykloje, įprastų draudimų namie); 3. Skatinimo ir bausmių formos turi būti iš anksto aptartos su vaiku ir priimtos abipusiu susitarimu. Taip pat turi būti aptartas geidžiamas abipusis elgesys; kada laikoma, kad susitarimas pažeistas; kaip skatinama už susitarimo vykdymą; kaip baudžiama už jo nevykdymą. Į tokį susitarimą įtraukti konkrečias, vaikui suprantamas skatinimo ir baudimo priemones: Mokykloje: a) skatinimas (atsižvelgiama į tai, ko vaikas pageidauja): - užduoti mažiau namų darbų, jei gerai dirbo pamokos metu; - išleisti iš pamokos keliomis minutėmis anksčiau; - pamokų viduryje leisti pasivaikščioti kelias minutes, duoti paskaityti ar pažaisti mokyklos priemonėmis, - parašyti gerą pažymį ar pagyrimą į pažymių knygelę; - leisti pasirinkti vieną kartą neatlikti namų darbų, jei gerai parašytas kontrolinis darbas ir t.t. b) bausmės: - neteikti sutartyje numatytų lengvatų; - izoliuoti tam tikram trumpam periodui specialioje klasės vietoje; - pranešti tėvams ir pan.; - nebausti darbu, papildomomis užduotimis. Namie: a) skatinimas: - leisti užsiimti tam tikra kasdienine veikla; - pailginti 10 – 15 min. mėgstamų užsiėmimų laiką prieš miegą; - duoti pinigų smulkioms išlaidoms ar norimam daiktui įsigyti (už tam tikrą periodą, pvz., savaitę) ir pan. b) bausmės: - atsižvelgti į tai, kas vaikui svarbu, ką mėgsta, ko prašo ir parinkti pagal tai bausmes; - bausmės turi būti ne per didelės, atitinkančios netinkamo elgesio pasireiškimus. 5. Panaudoti suaugusiojo dėmesį kaip skatinimo ar baudimo priemonę, ignoruoti vaiką, jei jis blogai elgiasi, elgesiui pasikeitus, atkreipti į jį dėmesį, pastebėti jo norą dirbti, veiklos rezultatus, akivaizdžiai tai parodyti. 6. Labai efektyvūs yra ilgesnio laiko susitarimai, kuriuose fiksuojams netinkamas ir pageidaujamas elgesys (balų, taškų, žetonų sistema).Rezultatai suvedami, baigiantis dienai, savaitei. Pradedama nuo trumpalaikių susitarimų, vėliau pereinama prie susitarimų ilgesniam laikotarpiui. 7. Reikia parinkti veiklos sritį, kurios korekcija yra pagrindinis tikslas (pvz., jei vaikas negali susikaupti klasėje, tai skatinama už ilgesnį produktyvų darbą; jei jis neturi valios ruošti pamokų namie, tai skatinama už namų darbų paruošimą). Hiperaktyvių mokinių mokymas Kaip sudaryti mokymuisi tinkamas sąlygas: 1. Sodinti šalia mokytojo stalo. 2. Vaikas turėtų sėdėti nugara į likusią klasės dalį, kad nematytų bendraklasių. 3. Šalia pasodinti gero elgesio mokinius, pageidautina tuos, kuriuos vaikas laiko reikšmingais. 4. Vengti trikdančių stimulų, stengtis nesodinti prie: - šildytuvų; - durų, langų; - vietų, pro kurias dažnai vaikštoma. 5. Šie vaikai sunkiai pakelia pokyčius, todėl reikėtų vengti: - persodinimo; - pakeitimų dienotvarkėje; - bereikalingų trikdymų. 6. Būkite kūrybiški - sukurkite izoliuotą nuostimulų mokymosi erdvę. Tegu ji būna prieinama visiems mokiniams, kad vaikas nesijaustų atskirtas nuo kitų. Kaip duoti užduotis? - Duodant užduotis žodžiu, palaikykite akių kontaktą.
- Nurodymai turi būti aiškūs ir glausti.
- Supaprastinkite sudėtingas užduotis, išskaidykite jas.
- Įsitikinkite, kad prieš pradėdamas užduotį, vaikas ją gerai suprato.
- Jei reikia pakartoti užduotį, darykite tai ramiu, “pozityviu” balsu.
- Paskatinkite vaiką nesivaržyti paprašyti pagalbos, nes dauguma šių vaikų nelinkę jos prašyti.
- Žinokite, kad šiems vaikams pagalbos reikia daugiau ir ilgesnį laiką negu kitiems.
- Labai svarbu mokymosi procese išmokyti vaikus klausyti ir atlikti kitus mokymosi veiksmus.
- Paaiškinkite vaikui užduoties atlikimo ypatybes (veiksmų eiliškumas, kiekvieno veiksmo esminiai bruožai, veiksmo svarba ir t.t.)
- Suteikite vaikams galimybę su nauja užduotimi ar reikalavimais susipažinti ir žodžiu, ir raštu.
- Galite reikalauti, kad vaikas turėtų kasdieninių užduočių sąsiuvinį (jei manote, kad tai reikalinga):
a) kiekvieną dieną tikrinkite, ar mokinys tiksliai užsirašė visas užduotis; b) kiekvieną dieną tėvai ir mokytojai pasirašo, patvirtindami, kad namų darbai buvo atlikti; c) tėvai ir mokytojai gali naudotis šiuo sąsiuviniu kaip kasdieninio bendravimo priemone. Kaip hiperaktyvūs mokiniai turi atlikti užduotis? 1. Duokite po vieną užduotį vienu metu. 2. Nuolatos stebėkite ir tikrinkite. Laikykitės geranoriškos, paremiančios nuostatos. 3. Kai to reikia, modifikuokite užduotis. Pasitarkite su specialiaisiais pedagogais, kad nustatytumėte stipriąsias ir silpnąsias vaiko puses. Pritaikykite individualią mokymo programą. 4. Tikrinkite mokinio žinias, o ne dėmesingumą. 5. Duokite jam daugiau laiko atlikti kai kurias užduotis. Šiems mokiniams prireikia daugiau laiko atlikti užduotis - nebauskite už tai. 6. Netrukdykite vaiko tuo metu, kai jis atlieka užduotis, nes tai mažina, slopina vaiko dėmesį. Suraskite kitokių būdų, kaip tikrinti ir kontroliuoti vaiką. 7. Užduočių vykdymo metu stenkitės rasti galimybę vaikų poilsiui (pertraukai). 8. Jeigu yra būtina, leiskite vaikui atlikti nepriklausančias dalykui užduotis. Tai susilpnins vaiko dėmesį aplinkos dirgikliams (trukdžiams). 9. Prisiminkite, kad šiuos vaikus lengva sutrikdyti. Stresas, spaudimas ir nuovargis lengvai gali paskatinti netinkamą elgesį. Kaip modifikuoti hiperaktyvių mokinių elgesį ir pagerinti jų savęs vertinimą? a) nuolatinė priežiūra ir disciplina - Kai vaikas pažeidžia taisykles, išlikite ramus, nediskutuokite ir nesiginčykite su mokiniu.
- Bausmes, ar tiksliau - tam tikras netinkamo elgesio pasekmes - nustatykite iš anksto.
- Bausmę taikykite iškart po prasižengimo.
- Stenkitės visuomet pastebėti gerą vaiko elgesį ir dažniau už jį girti.
- Klasėje nuolat priminkite ir pabrėžkite taisykles.
- Bausmė turi būti tinkamai parinkta, atitinkanti prasižengimą.
- Venkite pašaipos ir kritikos. Prisiminkite, kad hiperaktyvūs vaikai dažnai nesusivaldo, prastai kontroliuoja savo elgesį.
- Niekuomet viešai (girdint kitiems) nepriminkite, kad vaikas turi išgerti savo vaistus.
b) paskatinimas - Kad kiltų savivertė, dažniau skatinkite, nei bauskite (skatinimų ir bausmių santykis turėtų būti 8:1).
- Iškart pagirkite už tai, ką vaikas padarė gerai ir apskritai už gerą elgesį.
- Pakeiskite skatinimo pobūdį, jei jis neefektyvus (neskatina keisti elgesį).
- Raskite būdų, kaip paskatinti, padrąsinti vaiką atlikti vienokį ar kitokį darbą.
- Pamokykite vaiką, kaip jis galėtų apdovanoti (paskatinti) pats save. Pamokykite teigiamai apie save kalbėti (pvz., “Tu puikiai elgeisi visą pamoką. Kaip Tu tai vertini (kaip jautiesi)?” Tai skatina vaiką teigiamai, pozityviai galvoti apie save.
c) vaiko nedėmesingumo kompensavimas klasėje specialiomis priemonėmis - Pamokų metu duoti naudotis atramine medžiaga (vadovėliu, kortelėmis su užrašytomis ar pavaizduotomis taisyklėmis, klausimais, pavyzdžiais).
- Dozuoti užduotis: pateikti jas etapais, kad užduočių instrukcijos būtų lengvai suvokiamos, skaidyti darbą dalimis, pvz.:
a) nurašyti sakinius; b) pabraukti…; c) perskaityti ką pabraukė; d) atsakyti į klausimą ir pan.; - Kontroliuoti užduočių apimtį: darbo duoti tiek, kiek vaikas pajėgus atlikti, gerai apgalvoti namų darbų apimtį.
- Sudaryti sąlygas, kad vaikas sugebėtų atsakyti į mokytojo klausimus (sudėtingesnius klausimus pateikti raštu, leisti apgalvoti atsakymą, tik po to garsiai paklausti ir paprašyti atsakyti į klausimą).
d) vaiko mokymas savistabos, savikontrolės būdų, adekvataus savo veiklos vertinimo - Mokyti šito visų pirma toje veikloje, kurioje vaikas patiria nesėkmę, pvz., jei jis labai neatidus, rašydamas diktantą, tai jį atskirai reikia mokyti nuoseklaus šios veiklos būdo (išklausyti sakinį, užrašyti, perskaityti, vėliau patikrinti, ar nepraleistos raidės, ar nėra gramatinių klaidų, ar nėra sintaksės klaidų). Mokyti tol, kol šitoks veiklos būdas automatizuosis.
- Leisti vaikams tikrinti vienas kito darbą arba tikrinti savo darbą pagal pavyzdį, leisti vertinti draugo ir savo darbą, o vėliau palyginti su mokytojos įvertinimu.
- Elgesio savistabai ir savikontrolei tinka susitarimai, kuriuose numatyti elgesio vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vaikas save (savo elgesį) įvertina pamokoje: už dieną, už savaitę, išgirsta suaugusiųjų nuomonę apie savo vertinimą.
- Galima susitarti, kad tam tikrą periodą (pvz., 2 savaites) vaikas praneša kasdien į namus savo elgesio įvertinimą kiekvienoje pamokoje pagal keletą kriterijų (kaip buvo atlikti namų darbai, kaip sekėsi dirbti individualiai, kaip elgėsi su klasės draugais ir pan.). Iš anksto su tėvais aptarti, kaip bus reaguojama į tokius pranešimus. Vaikas mokosi suprasti, kaip vienokį ar kitokį jo poelgį vertina suaugusieji, ką laiko tinkamu elgesiu, o ką - ne.
Vadovas mokytojui darbe su hiperaktyviais vaikais Vaiko elgesys | | Siūlymai mokytojui | Darbų sekos vykdymo sutrikimai (didelės viltys, tačiau yra minčių sekos trūkumai) | | Padėkite vaikams, siekiant atlikti ilgalaikius darbus. Naudokite mokinio klausinėjimo strategiją: klauskite: ko tau reikia, kad atliktum šią užduotį? Klausinėkite šio klausimo tol, kol mokinys pasieks užsibrėžtą tikslą. Nustatykite tikslią darbų atlikimo datą, kad jis galėtų pabaigti kiekvieną užduotį tada, kada reikia. | Specifinių užduočių sekos ir jų baigimo sutrikimai | | Užduotį padalinkite į mažesnės apimties užduotėles. Pateikite užduoties atlikimo pavyzdžių ir parodykite sudėtingiausių žingsnių atlikimo būdą. | Mėtymasis nuo vienos užduoties prie kit | | Apibrėžkite baigtos užduoties (rezultato) reikalavimus pvz., matematikos užduotis yra baigta, kai yra teisingai atliktos visos šešios dalys. Nepradėkite kitos dalies, kol negavote teisingų atsakymų. | Užduoties Reikalavimų nepaisymas | | Sutelkite mokinių dėmesį prieš duodant užduotį. Suderinkite ją raštu ir žodžiu. Duokite vieną užduotį . Tyliai pakartokite ją mokiniui po to, kai ji kitiems mokiniams jau bus paaiškint | Laiko ir bandymų trūkumas | | Suma˛inkite u˛duoties apimtis ir reikalaukite darbo kokybės (geriau nei kiekio). Padidinkite pagyrimus, raginimus (tuo momentu, kai matote, kad mokinys atlieka u˛duotį teisingai, leiskite jam tai suprasti). | Užduoties baigimas | | Peržvelkite visus reikiamus užduoties atlikimui žingsnius. | Užduoties neįsisavinimas | | Vaikas turi raštu, žodžiu ir kitokiais būdais susipažinti su reikalavimais. Mokykite įsiminimo technikos, kuri yra viena iš mokymosi strategijų. | Mokymosi sunkumai | | Mokykite specifinių mokymosi ypatumų, susijusių su dalyko organizavimu (užduočių kalendorius), vadovėlio skaitymu, pagrindinės minties radimu, ženklinimu. | Klaidos skaitant parašytą darbą.
| | Mokykite savikontrolės. Išmokykite vaiką perskaityti jau rašant, skaičiuojant. | Sunkumai atliekant rašytinę užduotį (vietoj 10 min. rašo valandą) | | Leiskite naudotis alternatyviais atsiskaitymo būdais (žodžiu, spausdintai, grafikais, žemėlapiais, paveikslėliais, mažinant raštiško atsiskaitymo apimtis). | Nesugebėjimas sutelkti dėmesio | | Sutelkite dėmesį prieš pateikiant užduotį (pasakykite, kaip sutelkti dėmesį; žiūrėk į mane, kai aš kalbu, stebėk mano akis, kai aš kalbu), paprašykite mokinį pakartoti. Įtraukite vaiką į aktyvų dalyvavimą pamokoje. | Netinkamas dėmesio į save atkreipimas | | Parodykite, kaip atkreipti kitų dėmesį. Kai vaikas klysta, jį nukreipti reikiama linkme. | Išsiblaškymas, (užduoties neradimas,daiktų palikimas, kai pakeičiama darbo vieta) | | Mokykite vaiką susikaupti, susikoncentruoti, (dabar baigsime...darbą, sekantis darbas…) atrinkti darbui ir reikiamą medžiagą (dabar jums reikės…). Nurodykite kai pakeičiama reikiamą medžiaga Įvardinkite užduoties žingsnius. Medžiagai sudėti turėtų būti skirta atitinkama vieta. Raskite pagalbininką. | Plepėjimas | | Išmokykite vaiką kelti ranką ir pasakykite, kada yra draudžiama kalbėtis. | Nesugebėjimas nustygti vietoje | | Leiskite vaikui dažnai judėti. Skirkite tam atitinkamą vietą. | Nesugebėjimas tyliai dirbti kolektyve, trukdymas kitiems | | Pasodinkite vaiką šalia mokytojo. Pagirkite vaiką tinkamu metu. | Netinkamas elgesys, Išsišokimai | | Pasodinkite mokinį šalia mokytojo taip, kad vienas kitą gerai matytų ir mokinio elgesys būtų kontroliuojamas mokytojo. Pasakykite vaikui, kaip jis turėtų elgtis (ko jūs tikitės). | Noras pasirodyti | | Sukoncentruokite vaiką į patį save, o ne į konkuravimą su kitais vaikais. Klasė turėtų būti viena komanda. | Nesugebėjimas dirbti komandoje | | Duokite vaikui atsakingą darbą (būti komandos kapitonu: kamuolių priežiūra ir pasavimas, komandos taškų skaičiavimas). Mokinys turėtų būti šalia mokytojo. |
|
|
|
|