|

|

|

|

|

|

|

Lytiškai plintančių infekcijų prevencija

Šio seminaro tikslas – suteikti jaunimui žinių apie LPI. Pratimais siekiama supažindinti dalyvius su rizikingo elgesio pasekmėmis ir pabrėžti apsisaugojimo svarbą lytinių santykių metu.

PAGRINDINIAI DALYKAI

LPL ar LPI?

Jūs tikriausiai esate girdėję apie LPL (lytiškai plintančias ligas), tačiau LPI (lytiškai plintančios infekcijos) terminas yra tikslesnis. Kai išgirstame žodį „liga”, dažnai tikimės išvysti ir simptomus, tačiau daugelis LPL yra „tylios” (t.y. nejaučiama ar nematoma jokių simptomų), todėl šiame leidinyje vartojamas terminas „LPI”.

Kokios yra LPI priežastys?

LPI – tai infekcijos, sukeliamos bakterijų ar virusų ir perduodamos vieno asmens kitam pirmiausiai lytinių kontaktų metu.

Svarbu atsiminti, kad lytinis kontaktas nėra vien lytiniai santykiai, bet taip pat ir oralinis kontaktas, bučiniai, analiniai lytiniai santykiai bei įvairių sekso reikmenų (pvz., vibratorių) naudojimas. LPI patenka į organizmą per gleivinę (makšties, varpos, išeinamosios angos, burnos, kartais net akių gleivinę). Kai kurios LPI gali plisti sąlyčio su oda metu. LPI taip pat gali būti perduodama iš motinos kūdikiui gimdymo ar žindymo krūtimi metu.

LPI NEPLINTA:

• spaudžiant ranką (sveikinantis);
• kalbantis su užsikrėtusiuoju;
• šokant su užsikrėtusiuoju;
• naudojantis ta pačia tualeto kriaukle;
• liečiant durų rankeną;
• maudantis baseine;
• naudojantis bendrais rankšluosčiais bei patalyne (šiuo būdu galima užsikrėsti utėlėmis bei niežų erkutėmis).

Dažniausiai pasitaikančios LPI, kurias sukelia bakterijos, yra sifilis, gonorėja bei chlamidijų sukeltos ligos. Virusų sukeliamos LPI – tai pūslelinė (herpes infekcija), genitalijų karpos, hepatitai B ir C bei citomegalo virusas. Reikia nepamiršti, kad ŽIV taip pat yra LPI. Kai kurias LPI gali pernešti parazitai (labiausiai paplitę parazitai – utėlės bei niežų erkutės).

Kokie LPI požymiai?

Paprastai iš išvaizdos neįmanoma pasakyti, ar asmuo yra užsikrėtęs LPI. Dažnai LPI užsikrėtusios moterys nejaučia jokių infekcijos simptomų. Kartais taip nutinka ir vyrams. Tiek vyrai, tiek moterys gali pastebėti požymius, kurie greitai pranyksta, arba simptomai gali nepasireikšti savaites, mėnesius ar net metus.

Bet kuris iš žemiau pateikiamų požymių gali rodyti, kad esate užsikrėtęs (-usi) LPI:

• niežėjimas ar bėrimas, paraudimas ar skausmas lytinių organų srityje;
• skausmas šlapinantis, neskaidrus, stipraus kvapo šlapimas;
• žaizdelės ar pūslelės ant ar aplink lytinius organus, prie išangės ar burnoje;
• spazmai, maudimas pilvo srityje;
• genitalijų karpos.

ŽIV infekcijos, kuri taip pat yra perduodama lytiniu keliu, požymiai yra pateikti 9 seminare „ŽIV/AIDS prevencija“.

Ar galima išgydyti LPI?

Bakterijų sukeliamas LPI galima išgydyti vaistais (antibiotikais ir kitais antimikrobiniais preparatais). Tačiau nenustatytos ir laiku negydomos kai kurios LPI gali sukelti labai rimtų pasekmių – nevaisingumą, persileidimą ar infekcijos perdavimą vaikui.

Virusinės kilmės LPI išgydyti šiuo metu, deja, nėra žinoma priemonių. Yra vaistų, ypatingai ŽIV bei herpes atveju, kuriuos vartojant viruso veikimas kuriam laikui sustabdomas.

Gydytojui paskyrus gydymą, būtina pabaigti visą gydymo kursą, net jei ligos požymiai išnyksta. Nelaiku nutraukus paskirtų vaistų vartojimą, gali kilti komplikacijų, o liga gali būti ir toliau perduodama lytiniams partneriams. LPI užsikrėtusiems asmenims gresia didesnė tikimybė užsikrėsti ŽIV, nei LPI neužsikrėtusiems. Dėl LPI atsiradusios opelės, pūslelės, žaizdelės bei spuogeliai yra palankesnė terpė ŽIV virusui patekti į organizmą. Kai tik asmuo sužino, kad yra užsikrėtęs LPI, jis/ji tuoj pat turi apie tai pasakyti savo lytiniams partneriams. Jei jie irgi turi infekciją, juos taip pat reikia gydyti. Užsikrėtus LPI reikia susilaikyti nuo lytinių santykių, kol liga bus visiškai išgydyta arba visų lytinių santykių metu naudoti prezervatyvą, kad būtų apsaugomas partneris.

Į kokį gydytoją kreiptis?

Dermatologai, venerinių ligų specialistai, ginekologai, urologai, o taip pat bendrosios praktikos gydytojai yra LPI galintys gydyti specialistai. LPI galima nustatyti tik laboratoriniais tyrimais, todėl gydytojas paima mėginėlį, ištiria šlapimtakio, gimdos kaklelio, makšties ar tiesiosios žarnos ląsteles.

Kaip išvengti LPI?

Vienintelis 100% veiksmingas būdas apsisaugoti nuo LPI yra visiškas bet kokių lytinių santykių atsisakymas (susilaikymas). Ištikimybe pagrįsti lytiniai santykiai su vienu partneriu taip pat gali būti traktuojami kaip „saugūs”. Kitas veiksmingas būdas, apsaugantis nuo LPI, yra prezervatyvų naudojimas. Lytinių partnerių skaičiaus sumažinimas yra itin svarbus veiksnys, siekiant apsisaugoti nuo LPI.

Ar LPI paplitusios tarp jaunimo?

Taip, vis didėjantis LPI rodiklis tarp jaunimo yra rimta problema. Daugelyje šalių daugiausia LPI užsikrečia 15 – 29 metų žmonės. Pavyzdžiui, JAV per metus LPI užsikrečia 3 milijonai paauglių. Tai rodo, kad lytiniai santykiai šiame tarpsnyje yra nesaugūs. Besivystančiose šalyse LPI rodikliai yra dar didesni.

Lietuvoje per paskutinį dešimtmetį LPI atvejų; skaičius labai padidėjo. Tačiau pastaraisiais metais LPI paplitimas pamažu mažėja. Nepaisant to, palyginus su kitomis naujosiomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, Lietuvoje tarp ypač pažeidžiamų jaunimo grupių LPI atvejų skaičius yra labai didelis.

Todėl ypatingai svarbu bendraamžiams perduoti teisingą ir tikslią informaciją apie LPI – kas tai yra, kaip jos gydomos, kaip nuo jų apsisaugoti ir pan. Smulkią informaciją apie LPI galite rasti šio leidinio 6 priede, o pagalbinėje medžiagoje pateikiami pagrindiniai faktai, kuriuos apie LPI turižinoti jauni žmonės

6 PRIEDAS

LYTI� KAI PLINTANČIOS INFEKCIJOS

Dažniausiai pasitaikančios lytiškai plintančios infekcijos yra šios:

Chlamidijų sukeltos ligos

Tai labai dažnai pasitaikanti infekcija, kurią sukelia bakterija. Dažnai nėra jokių simptomų. Jei jie pasireiškia, tai dažniausiai jaučiamas nemalonus pojūtis, skausmas, deginantis pojūtis šlapinantis, skausmas apatinėje pilvo dalyje. Negydoma chlamidijų sukelta infekcija gali išplisti ir sukelti uždegiminę dubens ligą bei nevaisingumą.

Gydymas: antibiotikais.

Gonorėja

Sukelia bakterija. Simptomai pasireiškia praėjus 3-5 dienoms po infekcijos patekimo į organizmą.

Vyrams gali atsirasti pūlingos išskyros ir skausmas šlapinantis; moterims taip pat gali pasireikšti išskyros, tačiau kartais nei vyrai, nei moterys nepastebi jokių ligos simptomų. Todėl ligą asmuo gali perduoti net pats to nežinodamas. Nediagnozuojama ir laiku nepradedama gydyti liga progresuoja ir gali sukelti nevaisingumą. Užsikrėtusios moters kūdikis gimdymo metu taip pat gali užsikrėsti šia infekcija.

Gydymas: antibiotikais.

Herpes infekcija (pūslelinė)

Šią infekciją sukelia virusas, kuris „apsigyvena” nervų šaknelių galuose ir išlieka visą žmogaus gyvenimą.

Pirmasis infekcijos pasireiškimas po patekimo į organizmą dažniausiai būna skausmingiausias. Praėjus 2 – 20 dienų infekcijos vietoje (ant lūpų, veido, burnoje ar ant lyties organų) atsiranda nedidelės pūslelės. Taip pat gali pakilti temperatūra, apimti bendras skausmas. Pūslelės plyšta po maždaug 2 – 4 dienų ir pamažu sugyja. Ligos požymiai gali pasireikšti 3-4 kartus per metus, tačiau pamažu jos intensyvumas mažėja.

Gydymas: nuo herpes viruso vaistų nėra. Simptomus galima sumažinti skalaujant pūsleles šiltu pasūdytu vandeniu, vartojant skausmą ir klinikinių požymių trukmę bei jų gausumą mažinančias priemones. Norėdami išvengti infekcijos plitimo, ligoniai neturėtų neplautomis rankomis liesti, pavyzdžiui, akių.

Hepatito B virusas

Jį sukelia virusas. Hepatitas B gali būti perduodamas per kraują ir lytinius kontaktus, o taip pat per užkrėstą maistą. (Taigi ne visuomet ši liga yra lytiškai plintanti). Klinikiniai požymiai: karščiavimas, nuovargis bei gelta. Kartais nebūna jokių simptomų. Infekcija sukelia kepenų uždegimą. Negydant infekcijos, gali išsivystyti lėtinė kepenų liga ar kepenų vėžys, kuris gali baigtis mirtimi.

Gydymas: antivirusiniais vaistais. Ligoniui reikia daug poilsio. Yra veiksmingų vakcinų nuo hepatito B viruso.

Genitalijų karpos

Karpas sukelia virusas (žmogaus papilomos virusas), jos atsiranda lytinių organų srityje ir labai lengvai perduodamos lytinių santykių metu. Karpos yra lengvai pastebimos, jei jų yra kūno išorėje, tačiau sudėtinga jas aptikti, jei jos yra moters makšties viduje ar ant gimdos kaklelio.

Gydymas: kiekvieną karpą reikia šalinti specialiais metodais.

Sifilis

Toje vietoje, kur pateko sukėlėjas (dažniausiai ant lyties organų), atsiranda maža neskausminga kieta

opelė, kuri laikui bėgant išnyksta. Po kelių mėnesių ant kūno gali atsirasti raudonas bėrimas. Negydoma infekcija sukelia skausmus sąnariuose, plaukų slinkimą bei kepenų uždegimą. Vėliau sifilis paveikia nervų sistemą, širdį bei kaulus. Paskutinė sifi lio stadija baigiasi psichine liga, paralyžiumi ir mirtimi.

Infekuotos motinos vaisius taip pat gali užsikrėsti.

Gydymas: antibiotikais.

ŽIV ir AIDS

Daugiau informacijos apie ŽIV ir AIDS rasite II šio leidinio skyriuje, 7 seminare

1PRIEDAS

KUR KREIPTIS PATARIMO?

Jaunimo telefoninės pagalbos tarnybos

Pagalba telefonu www.klausau.lt :

Telefonai

Vaikų telefono linija 8 800 11111

Jaunimo linija 8 800 28888

Rusakalbių linija 8 800 77277

Vilties linija 8 800 17000

Profesionali psichologinė pagalba telefonu 8 800 76260

Pagalbos moterims linija 8 800 66366

Smurto prevencija

Jaunimo psichologinės paramos centras

Rasų g. 20

LT-11351 Vilnius

Tel. (370 ~ 5) 2 31 34 37

Tel./faks. (370 ~ 5) 2 31 34 39

El. paštas: info@jppc.lt

www.jppc.lt

RUL Vaiko raidos centras

Vytauto 15

Vilnius

Tel. (8 5) 212 55 23

Mob. (8 686) 85 815

Saugaus vaiko centras www.saugus-vaikas.lt

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos draugija „Viltis”, www.viltis.lt

www.vaikas.lt

Paramos Vaikams Centras

Latvių 19A-8

Vilnius LT-08113

Tel.: +370 5 2715980; +370 611 43567

Faksas: +370 5 2715979

El paštas: pvc@pvc.lt

www.pvc.lt

Prekyba žmonėmis

Tarptautinė migracijos organizacija Vilniaus biuras

Jakšto g. 12, 2 aukštas, LT-2001 Vilnius, Lietuva

Tel./Faks.: +370 5 2 61 01 15

El. paštas: audra@iom.elnet.lt

ŽIV/AIDS. Informavimas, tyrimas, gydymas ir priežiūra

Lietuvos AIDS centras. Adresas: Nugalėtojų g. 14D, Vilnius, telefonas: +370-5-2300123,

faksas: +370-5-2300125, el.paštas: aids@aids.lt, interneto adresas http://www.aids.lt. Valstybinė

organizacija, įkurta 1989 metais. Pagrindiniai uždaviniai: ŽIV/AIDS prevencija, ŽIV infekuotų ir AIDS sergančių asmenų stebėsena, gydymas bei švietimas, jų artimųjų bei visuomenės švietimas apie ŽIV/AIDS plitimo prevenciją.

Lietuvos pozityvių grupė. Nevyriausybinė organizacija, teikianti socialinę ir psichologinę pagalbą infekuotiems asmenims. Adresas: P.O. 1354, Vilnius.

ŽIV užsikrėtusių moterų ir giminių asociacija (Adresas: Kauno g. 6, Vilnius, telefonas +370- 5-2332533, el.paštas: sveta@aids.lt.). Nevyriausybinė organizacija, teikianti pagalbą ŽIV užsikrėtusioms moterims ir rizikos grupių asmenims (gatvės komercinio sekso darbuotojoms, narkotikus vartojantiems asmenims, kaliniams, bedarbiams). Asociacijos nariai yra užsikrėtusieji bei jų giminės, rizikos grupių moterys, medicinos darbuotojai bei savanoriai. Tikslas – gerinti ŽIV užsikrėtusiųjų ir rizikos grupių asmenų gyvenimo kokybę, skatinti pozityvų požiūrį į gyvenimą.

Lietuvos AIDS centro kabinetai

Lytiškai plintančių ligų anoniminis kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Tiria dėl lytiškai plintančių ligų – ŽIV, sifi lio, gonorėjos, chlamidijozės, ureaplazmozės,

žmogaus papilomos viruso, hepatitų, herpes viruso ir kt. Tyrimai mokami.

Lytiškai plintančių ligų anoniminis kabinetas

Šeškinės g. 24, Vilnius 10-oji poliklinika, 257 kabinetas

tel. (8 5) 246 86 63

Tiria dėl lytiškai plintančių ligų – ŽIV, sifi lio, gonorėjos, chlamidijozės, ureaplazmozės,

žmogaus papilomos viruso, hepatitų, herpes viruso ir kt. Tyrimai mokami.

Tikslinių grupių sveikatos kabinetas

Kauno g. 6, Vilnius, tel. (8 5) 2139593

el.paštas: arunasg@aids.lt

Teikia netradicinės seksualinės orientacijos žmonėms nemokamas – anonimines

psichologo, ginekologo, dermatovenerologo konsultacijas, tiria dėl ŽIV ir kitų lytiškai

plintančių infekcijų (hepatitų B,C). Išsamesnę informaciją teikia tos pačios orientacijos

asmuo.

Konsultacinis kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Teikia psichologinę-socialinę ir medicininę pagalbą ŽIV infekuotiems ir AIDS sergantiems

asmenims, jų šeimų nariams ir artimiesiems.

Psichologinės pagalbos kabinetas

Kauno g. 6-1, Vilnius, tel. (8 5) 233 25 33

Teikia psichologo konsultacijas ŽIV infekuotiems ir AIDS sergantiems asmenims, rizikos

grupės žmonėms: narkotikus vartojantiems asmenims, komercinio sekso darbuotojams,

jų šeimos nariams ir artimiesiems.

Jaunimo konsultacinis kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Gydytojai (terapeutas, bendrosios praktikos, dermatovenerologas ir ginekologas)

konsultuoja jaunimą lytinio gyvenimo, LPI profi laktikos klausimais. Tiria ir gydo lytiškai

plintančias infekcijas. Teikia psichologo pagalbą.

Moterų sveikatos kabinetas

Kauno g. 6-1, Vilnius, tel. (8 5) 233 25 33

Teikia psichologinę-socialinę ir medicininę pagalbą gatvės prostitutėms, narkotikus

vartojantiems asmenims, kaliniams ir kt. Teikia informaciją apie LPI, ŽIV ir AIDS,

saugesnius lytinius santykius, sveiką gyvenimo būdą.

Žalos mažinimo kabinetas

Vytenio g. 59/37, Vilnius, tel. (8 5) 233 01 11

Teikia medicininę pagalbą narkotikus vartojantiems asmenims: keičia naudotus švirkštus

ir adatas, atlieka LPI, hepatitų ir ŽIV tyrimus. Teikia informaciją apie LPI, ŽIV ir AIDS,

saugius lytinius santykius, sveiką gyvenimo būdą.

Kur kreiptis patarimo?

Anonimiškai išsitirti dėl ŽIV/AIDS galima šiose įtaigose:

Šeškinės poliklinika, Vilnius

Šeškinės g. 24, kab. 257

Tel.: (8 5) 2468663

Darbo laikas:

Porinėmis mėnesio dienomis 11.30 - 18.00.

Neporinėmis mėnesio dienomis 8.00 - 14.00

Šiaulių ligoninės Kraujo centro AIDS

laboratorija

Kudirkos g. 99, Šiauliai

Tel.: (8 41) 524196

Darbo laikas:

I-V 8 - 15.

Alytaus ligoninė

Ligoninės g. 12, Alytus

Tel.: (8 315) 75450

Darbo laikas:

I-V 8 - 18 val.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimo, narkomanijos prevencija

Vilniaus priklausomybės ligų centras

Gerosios Vilties 3,

Vilnius LT-03147,

Lietuva

tel. +370 5 213 72 74,

faksas +370 216 00 19,

El.paštas: vplc@vplc.lt

www.vplc.lt

Kauno infekcinių ligų ligoninė

Baltijos g. 120, Kaunas

Tel.: (8 37) 361955

Darbo laikas:

I-V 8 - 16.

VI 9 - 14.

Klaipėdos ligoninės AIDS

kabinetas

Liepojos g. 41, Klaipėda

Tel.: (8 46) 396608

Darbo laikas:

I-V 8 - 16.

Panevėžio ligoninės Kraujo

centras

Smėlynės g. 25, Panevėžys

Tel.: (8 45) 507219

Darbo laikas:

I-V 8 - 15

Kauno priklausomybės ligų

centras

Giedraičių g. 8, Kaunas

Tel.: (8 37) 33 74 37

Faksas (8 37) 33 32 53

El.paštas: plc_kaunas@takas.lt

www.kaplc.lt

Klaipėdos priklausomybes ligų centras

Tel.: (8 46) 415025

Taikos pr. 46, 5802 Klaipėda

El.paštas: kplc@klaipeda.omnitel.net

Šiaulių priklausomybės ligų centras

Adresas: Pramonės g. 15a, Šiauliai

Tel. +370-41-457511

Faksas +370-41-455574

El. paštas: plc@siauliai.aps.lt

Koalicija „Galiu gyventi” (pažeidžiamų grupių koalicija)

Didžioji g. 5, LT – 01128, Vilnius

Tel. (8 5) 266 12 00, faks. (8 5) 268 55 12

www.galiugyventi.lt

Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

www.nkd.lt

Panevėžio priklausomybės ligų

centras

Tel. 8 45 582673

Elektronikos g. 1C, 5300

Panevėžys

El. paštas: kuzminskiene@offi ce.lt

Lietuvos priklausomybės ligų

reabilitacijos bendruomenių

asociacija

Kairenų g. 30, 10239 Vilnius, Lietuva.

Tel. Nr. +370 675 43275

El. Paštas: info@narkomanija.lt

www.narkomanija.lt